astronomai

Europos astronomai, naudojantys Jameso Webbo kosminį teleskopą, pagrindiniame asteroidų žiede tarp Marso ir Jupiterio aptiko iki šiol nežinotą, Romos Koliziejaus dydžio, asteroidą. JAV kosmoso agentūra NASA pirmadienį pranešė, kad 100–200 metrų ilgio asteroidas yra mažiausias iki šiol teleskopu stebėtas objektas. NASA pranešime teigiama, kad Europos astronomai atsitiktinai aptiko asteroidą, ir priduriama, kad norint geriau apibūdinti jo prigimtį ir savybes reikės atlikti daugiau stebėjimų.

Astronomai aptiko labai neįprastą į širdies ritmą panašų radijo signalą, skleidžiamą tolimoje galaktikoje, kuris juos nustebino, nes buvo toks pastovus. Astronomai pirmą kartą aptiko ilgalaikius radijo signalus, primenančius „širdies plakimą“, kurie skleidžiami tolimoje galaktikoje. Jis klasifikuojamas kaip greitas radijo bangų protrūkis (RBT) – stiprus nežinomos astrofizinės kilmės radijo bangų protrūkis, paprastai trunkantis ne ilgiau kaip kelias milisekundes.

Dideliu mastu, daug didesniu nei galaktikos, visatos medžiaga yra išsidėsčiusi į gijas primenančias struktūras, kurias vadiname „kosminiu tinklu“. Tai milžiniškas susitelkusių galaktikų tinklas, kurį jungia tarpžvaigždinės dujos. Stebėti šias dujų gijas tikrai nėra lengva, o ir galimybė jas studijuoti atsirado tik visai neseniai. Dabar, pirmą kartą istorijoje, astronomai stebėjo kelias kosminio tinklo gijas vienu metu.

Astronomai ketvirtadienį pranešė užfiksavę didžiausią iki šiol Visatoje stebėtą sprogimą, kurio šaltinis buvo viena supermasyvi juodoji skylė. Mokslininkai nurodė, kad sprogimo šaltinis buvo juodoji skylė, esanti galaktikų spiečiuje už 390 mln.

Iš lūpų į lūpas perduodamas patarimas sako, jog jei pamatysi danguje krentančią žvaigždę, greitai sugalvok norą. Jis išsipildys ir visus metus būsi laimingas ir sveikas. Vienintelis minusas, kad nepasakoma, kas atsakingas už noro išpildymą. Ar tas žiburys, kuris sudegė? Kai iš medžiagos formavosi Saulės sistemos planetos, Jupiteris neleido susidaryti dar vienai planetai. Manoma, kad dauguma asteroidų yra iš šios medžiagos. Jie skrenda tarp Marso ir Jupiterio.

Astronomai pirmadienį ruošiasi stebėti vieną iš įdomiausių šių metų dangaus reiškinių – Merkurijaus tranzitą, kai ta mažytė planeta atsidurs tiksliai tarp Žemės ir Saulės; taip nutinka tik keliolika kartų per šimtmetį. Per teleskopus Merkurijus bus matomas kaip juodas taškas, slenkantis per Saulės diską. Jeigu orai bus palankūs, šį įvykį bus galima stebėti apie 7,5 valandos.

Astronomai rado pirmą įrodymą, kad tamsioji materija sąveikauja ne tik su gravitacija. Pirmą kartą astronomai mano užfiksavę tamsiąją materiją sąveikaujant su materija ne tik gracitaciškai. Tai svarbu, nes taip pagaliau būtų galima suprasti materiją, sudarančią 85 procentus visatos masės. Tamsioji materija buvo aptikta netiesiogiai, naudojant vadinamąją gravitacinio lęšiavimo techniką, kai astronomai stebi, kaip tamsioji materija išlenkia iš tolimų galaktikų sklindančią šviesą.

Astronomai daugiausiai darbo laiko praleidžia akis įsmeigę ne į teleskopus, o į kompiuterio ekranus. Taip teigia VU teorinės fizikos ir astronomijos instituto mokslinis bendradarbis astronomas Rimvydas Janulis. Mokslininkas priduria, kad tai iki šiol daug ką gali nustebinti. Molėtų observatorijos didžiojo teleskopo kupolas ne vienam astronomui tapo langu į pasaulį.

Hablo kosminiu teleskopu astronomai turėjo progą stebėti ir pirmą kartą nuotraukose užfiksuoti neįtikėtiną reiškinį – asteroido skilimą, rašo mirror.co.uk. Per keturis mėnesius (nuo 2013 m. spalio iki šių metų sausio mėn. vidurio) asteroidas suskilo į 10 dalių, skriejančių apie mylios per valandą greičiu. Ekspertai tikina, kad daugumą asteroido nuolaužų praris Saulė, o kai kurios vieną dieną gali pasiekti ir Žemės atmosferą.

Astronomams netikėtai atsirado galimybė pamatyti, kaip Saulė atrodys ir elgsis tolimoje ateityje, mat jie atrado chemiškai identišką žvaigždę HIP 102152, kuriai jau 8,2 mlrd. metų, kai mūsų žvaigždė įsižiebė prieš maždaug 4,6 mlrd. metų. Taip pat tyrėjams pasitaikė proga žvilgtelėti ir į Saulės paauglystę – jie rado ir kitą Saulei chemiškai identišką žvaigždę, tik kone perpus jaunesnę: 18 Scorpii yra tik 2,9 mlrd. metų amžiaus.

Mokslininkai, stebėję Jupiterio palydovą Ijo, neseniai pastebėjo galingą ugnikalnio išsiveržimą, vykstantį 628 300 000 km atstumu nuo Žemės. Arčiausiai Jupiterio esantis vienas iš keturių didžiųjų palydovų, Ijo yra vulkaniškai aktyviausias Saulės sistemos objektas, kuriame aktyvių regionų yra apie 240. Bet naujausias stebėjimų rezultatas sužavėjo Kalifornijos universiteto Berkelyje (JAV) astronomijos ir Žemės bei planetų mokslų profesorės Imke de Pater dėmesį.

Mokslininkai, naudodami NASA „Spitzer“ kosminį teleskopą, tiksliau nei kada nors anksčiau išmatavo visatos plėtimosi greitį. Nustatyta, kad kosmosas plečiasi 74,3 kilometrų (plius minus 2,1 kilometrų) per sekundę vienam megaparsekui greičiu (1 megaparsekas apytiksliai prilygsta 3 mln. šviesmečių). Jei šie skaičiai atrodo nesuprantami, belieka pasakyti, kad tai vyksta iš tiesų greitai. Be to, tempas nuolat auga, rašo SPACE.com.

Norvegijos astronomai labai susidomėjo retu meteoritu, kuris pramušė sodo trobelės stogą, praneša thelocal.no. „Nuvykome ten vakar ir pirmiausia pastebėjome skylę stoge. Tuomet už penkių ar šerių metrų radome akmenį“, – laikraščiui VG sakė trobelės savininkas. Jis negalėjo pasakyti, kada tiksliai nukrito maždaug sniego gniūžtės dydžio meteoritas, nes sodo nameliu kurį laiką niekas nesinaudojo. Norvegijoje nuo 1948 metų buvo rasta tik 14 meteoritų.

Astrofizikai rado negimusių žvaigždžių palaikus – apie tai paskelbta žurnale „Astronomy and Astrophysics“. Mokslininkų tyrimo objektu tapo Pypkės ūkas, esantis už 600–700 šviesmečių nuo Žemės – Gyvatnešio žvaigždyne, rašo lenta.ru. Šis ūkas išsiskiria tamsia spalva ir beveik neturi žvaigždžių – dėl to jis gerai išsiskiria šviesiame fone. Mokslininkams pavyko nustatyti, kad tankūs dujų kamuoliai ūko viduje turi neįprastą cheminę sudėtį – ten yra sieros ir deguonies junginių.

Žmonija nė neįtaria, jog mažiau nei prieš 130 metų, 1883-aisiais buvo neįtikėtinai arti apokalipsės. Panašu, jog tais metais milijardus tonų svėrusi kometa pro Žemę praskriejo vos kelių šimtų kilometrų atstumu, informuojama Masačiusetso technologijų instituto (MIT) internetiniame portale Technologyreview.com. „Jei visi tie objektai būtų susidūrę su Žeme, mes būtume sulaukę 3275 Tunguskos meteoritų per dvi dienas.

Pirmą kartą besiformuojančioje saulės sistemoje astronomai aptiko vandens garų debesį, kuris yra pakankamai šaltas kometoms susiformuoti. Laikui bėgant šios kometos gali atgabenti vandenį į sistemos planetas. Šis vandens garų debesis yra TW Hydra žvaigždės sistemoje Hidros žvaigždyne, 176 šviesmečių atstumu nuo Žemės. Tyrėjai pasinaudojo Heršelio Kosmoso Observatorijoje esančiu heterodino tolimųjų infraraudonųjų spindulių instrumentu (HIFI) bei aptiko cheminius vandens pėdsakus.

Astronomų komanda planuoja imtis įspūdingo darbo – ieškoti 42 metų senumo NASA Mėnulio pakilimo modulio, kuris dreifuoja Saulės sistemoje. Toks sumanymas gimė britų astronomo mėgėjo Nicko Howeso galvoje. Šio žmogaus aistra – ne tik asteroidų medžioklė, bet ir Šaltojo karo laikų lenktynės kosmose, ypač – „Apollo“ era. Tad galbūt nieko keisto, kad naujasis jo projektas apima abu jo pomėgius ir meta didžiausią iššūkį, su kokiu teko susidurti, jam bei daugybei žymiausių organizacijų.

Pagaliau šalčiausios galaktikos žvaigždutės nebesislepia. Astronomai surado šešias nykštukines žvaigždutes, kurių temperatūra itin žema. Naudodamiesi NASA WISE (Wide-field Infrared Survey Explorer) teleskopu, jie pagaliau surado jau dešimtmetį nesėkmingai ieškotas vadinamąsias Y nykštukes – beveik žvaigždutes, rašoma newscientist.com. Y nykštukės yra šalčiausia rudųjų nykštukių klasė – į žvaigždes panašūs dangaus kūnai, kurių masė yra pernelyg maža, kad savo šerdyse degintų vandenilį.

Besisukanti neutroninė žvaigždė yra susisaisčiusi su paslaptinga uodega – arba bent jau taip atrodo. Astronomai, naudodami NASA Čandros rentgeno spindulių observatoriją, aptiko, jog šis pulsaras, žinomas PSR J0357+3205 (arba trumpiau PSR J0357) vardu, turi aiškią, nutįsusią rentgeno spindulių uodegą, besidriekiančią tolyn į kosmoso platybes. Ši mišri nuotrauka Čandros duomenis vaizduoja mėlyna spalva, o Skaitmeninės dangaus apžvalgos dalis – geltona.

Antradienį pro Žemę praskries nedidelis asteroidas. Tai pirmadienį pranešė Tarptautinės astronomų sąjungos (IAU) Mažųjų planetų centro specialistai. Objektą 2010 TD54 aptiko Arizonos valstijoje esančios Maunt Lemono observatorijos astronomai. Minimalus jo nuotolis nuo žemės bus 50,6 tūkstančio kilometrų. Maksimalus suartėjimas įvyks 11 valandą 25 minutės Grinvičo laiku (14 valandą 25 minutės Lietuvos laiku). Pasak astronomų, asteroido skersmuo - 10-12 metrų.