Didžiausią susirūpinimą kelia žvakės, pagamintos iš parafino, kuris yra pigus produktas, daugiausia gaunamas iš perdirbtos naftos.
„National Candle Association“, pagrindinės prekybos asociacijos, atstovaujančios JAV žvakių gamintojams ir jų tiekėjams, duomenimis, parafinas yra dažniausiai pasaulyje naudojamas žvakių vaškas.
Vis dėlto, Klivlendo klinikos pulmonologė Sobia Farooq teigė, jog nėra bendros išvados, kad parafino žvakės kenkia sveikatai.
Tačiau rizika gali priklausyti ir nuo įvairių veiksnių, įskaitant žvakių tipą ir kokybę, nuo to, kaip dažnai ir kaip ilgai jos yra deginamos, nuo oro srauto patalpoje, nuo sveikatos būklės ir daugelio kitų dalykų.
Moksliniai duomenys apie žvakes
Daktaras Arifulas Haque teigė, kad deginant parafino žvakę išsiskiria lakieji organiniai junginiai (LOJ) – dujos, kurios kambario temperatūroje lengvai ir greitai išgaruoja į orą.
Šie junginiai dažniausiai išsiskiria iš dažų, valymo priemonių, kosmetikos, oro gaiviklių, automobilių išmetamųjų dujų, kurą deginančių prietaisų, pavyzdžiui, dujinių viryklių, ir kitų medžiagų.
Kai kurie LOJ kenksmingi patys savaime, o kiti, patekę į orą, gali reaguoti su kitomis dujomis ir sudaryti teršalus.
Vienas iš LOJ, dažnai išsiskiriančių iš žvakių, yra toluenas – skaidrus, bespalvis garuojantis skystis, turintis specifinį kvapą, kuris natūraliai randamas neapdorotoje naftoje.
Toluenas kai kurių JAV įstaigų, pavyzdžiui, aplinkos apsaugos ir ligų kontrolės ir prevencijos agentūrų, yra traktuojamas kaip toksinas.
Tai yra neurotoksinas, siejamas su galvos svaigimu ar skausmu.
Benzenas, žinomas kancerogenas, yra dar vienas lakusis organinis junginys, išsiskiriantis iš parafino žvakių, pridūrė daktaras A. Haque.
Ilgalaikis šios cheminės medžiagos poveikis siejamas su kraujo ligomis, pavyzdžiui, leukemija. Įkvėptas benzenas taip pat gali dirginti kvėpavimo takus.
„Nemažai tyrimų parodė, kad žvakių deginimas prisideda prie prastos oro kokybės“, – sakė aplinkos ir klimato medicinos mokslų daktarė Sarah Evans.
Dabar žvakės, pagamintos iš sojų vaško, bičių vaško arba stearino (kokosų aliejaus arba gyvulinių riebalų), dažnai laikomos sveikesnėmis.
Tačiau pranešama, kad bet kokiu atveju tai, kas yra deginama, išskiria kenksmingas kietąsias daleles ar chemines medžiagas, todėl šios žvakės taip pat išskiria lakiųjų organinių junginių į orą.
Toksinių medžiagų išmetimo pavojus didesnis, kai žvakės yra kvapnios arba dažytos, nes dirbtiniai kvapikliai taip pat turi lakiųjų organinių junginių, įskaitant ftalatus, kurie siejami su nutukimu bei reprodukcinės sistemos vystymosi sutrikimais.
2015 m. atliktame tyrime nekvepiančios žvakės taip pat sukėlė susirūpinimą dėl toksinų koncentracijos, tačiau jų kiekis buvo mažiausias, palyginti su kvapniomis žvakėmis.
Teigiama, jog iš kai kurių žvakių išskiriamos cheminės medžiagos gali greitai pasišalinti iš organizmo, o kitos gali susikaupti per tam tikrą laiką.
Daktarė S. Evans mano, kad yra pakankamai įrodymų, leidžiančių manyti, jog žvakių deginimas namuose gali būti kenksmingas sveikatai.
Daktarė S. Farooq pridūrė, jog žmonės, turintys kvėpavimo takų problemų, sergantys astma ar lėtinėmis ligomis, turėtų apmąstyti rizikos veiksnius, susijusius su žvakių deginimu.
Patarimai perkantiems žvakes
Pranešama, kad prieš pirkdami žvakes turėtumėte atkreipti dėmesį į kai kuriuos aspektus: vietoje kvapniųjų žvakių derėtų rinktis žvakes su eteriniais aliejais, reikėtų vengti dažytų žvakių ir įsitikinti, kad žvakės dagtis yra medvilninis arba medinis.
Be to, deginti žvakes derėtų tik gerai vėdinamoje patalpoje, o jei visgi pasirinktumėte deginti kvapniąsias žvakes, tai daryti reikėtų mažomis dozėmis, kad pavyktų išvengti galvos skausmo, kvėpavimo sistemos ir akių sudirgimų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
