NATO taip pat pranešė perdavusi Maskvai savo rašytinių „pasiūlymų“ rinkinį.
„Amerikiečių diplomatinės misijos vadovas perdavė raštišką JAV administracijos atsakymą į dvišalės sutarties dėl saugumo garantijų projektą“, – rašoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime, išplatintame po J. Sullivano susitikimo su užsienio reikalų viceministru Aleksandru Gruška.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas trečiadienį pareiškė, kad laiške Rusijos vyriausybei Vašingtonas išdėstė „rimtą diplomatinį kelią“ konfrontacijai dėl Ukrainos išspręsti.
„Mes aiškiai parodome, kad yra pagrindiniai principai, kurių esame įsipareigoję laikytis ir ginti, įskaitant Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą bei valstybių teisę pasirinkti savo saugumo susitarimus ir aljansus“, – sakė A. Blinkenas po to, kai Maskvai buvo perduotas dokumentas.
A. Blinkenas taip pat įvardijo sritis, kuriose JAV mato „pažangos“ galimybę santykiuose su Rusija. Visų pirma jis paminėjo tokias temas kaip ginklų kontrolės režimas, įskaitant raketų dislokavimo Europoje klausimą, taip pat būdus padidinti skaidrumą ir stabilumą.
JAV valstybės sekretorius sakė, kad laiške Rusijai aiškiai pasakyta, jog Kijevas gali pasirinkti savo sąjungininkus, atmesdamas Maskvos reikalavimą pažadėti, kad Ukraina neprisijungs prie NATO.
A. Blinkenas taip pat sakė, kad artimiausiomis dienomis tikisi pasikalbėti su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu ir yra „pasirengęs aptarti tolesnius žingsnius“.
NATO „pasiūlymai“
„NATO šią popietę perdavė Rusijai savo pasiūlymus lygiagrečiai su Jungtinėmis Valstijomis“, – sakė vienas NATO pareigūnas.
Diplomatai naujienų agentūrai AFP sakė, kad dokumentas buvo perduotas Rusijos ambasadoriui Belgijoje, kur yra Aljanso būstinė.
Maskva nustebino Vakarus gruodžio mėnesį pateikusi du sutarčių su JAV ir NATO projektus, kurių įgyvendinimas sumažintų Vašingtono įtaką Rytų Europoje.
Reikalavimai buvo pateikti tvyrant įtampai, Maskvai prie sienos su Ukraina sutelkus maždaug 100 tūkst. karių, sukeldama Vakarų būgštavimų dėl didelio masto invazijos į šią šalį.
Kremlius reikalauja iš NATO garantijų, kad provakarietiškas Kijevas niekada nebus priimtas į karinį aljansą, ir šis atitrauks savo pajėgas iš savo Europos rytinio sparno.
Tuo metu NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sako, kad Aljansas yra pasirengęs įsiklausyti į Rusijos „rūpesčius“, tačiau tvirtina, kad NATO neis į kompromisą dėl savo „pagrindinių principų“, įskaitant aljanso partnerių teisę pačioms pasirinkti savo kelią.
Be to, jis sudarė sąrašą klausimų, kuriuos aljansas nori aptarti su Maskva, įskaitant ginklų kontrolę, nusiginklavimą, karinės veiklos skaidrumą ir rizikos mažinimo mechanizmus.
Rusija sakė laukianti šių atsakymų raštu, kad galėtų nuspręsti, ar tęsti derybas po to, kai ankstesniuose susitikimuose su JAV ir NATO pareigūnais nepavyko pasiekti proveržio.
Vakarų sąjungininkės tvirtina, kad toliau yra pasiryžusios ieškoti diplomatinių būdų krizei išspręsti, tačiau grasina Maskvai griežtomis sankcijomis, jeigu ji surengtų naują invaziją į Ukrainą.
Tuo metu Kremlius sako neketinantis siųsti savo karių per sieną ir kaltina JAV ir NATO įtampos kurstymu.
