Pasak K. Pudano, Latvija turi parengti savo pajėgumus ir padaryti viską, kad nepralaimėtų karo jam net neprasidėjus. Taip pat plėtoti gebėjimą kovoti su hibridinėmis grėsmėmis, kurios tebėra labiausiai tikėtinos Latvijai.
„Tuomet, kai hibridinės grėsmės peraugs į konvencinį puolimą, pirmiausia susidursime su oro antskrydžiais. Svarbiausia išplėsti mūsų gebėjimus platesnėje erdvėje, kai reikės apsaugoti ne tik mūsų dalinius ir kritinę infrastruktūrą. Jei būsime parblokšti iš oro, būsime pririšti ir mūsų sąjungininkai negalės taip greitai mums padėti“, – sakė K. Pudanas.
Kitas prioritetas – kuo greičiau sustabdyti priešą prie sienos ir neleisti jam prasiskverbti giliau. Tam jau rengiamasi – statomos inžinerinės kliūtys, vystoma veiksminga Baltijos gynybos linija, sakė karininkas. Kitas žingsnis – ugnies jėga, galinti smogti sustabdytam priešininkui toli į Rusijos teritoriją.
Trečias prioritetas yra ilgojo nuotolio ginklai, pavyzdžiui, kare Ukrainoje jau pasiteisinę HIMARS. Tačiau reikia žiūrėti ir kitomis kryptimis, jūrų siena taip pat svarbi, kad priešas iš pat pradžių būtų sunaikintas.
Paklaustas, ar būtų galima drąsiai teigti, kad kitais metais Latvijoje karo nebus, K. Pudanas atsakė: „Tikiu, kad ne“. Tačiau jis pripažino, kad Ukrainos užpuolimas parodė, jog Rusija yra pasirengusi naudoti konvencinę jėgą savo tikslams pasiekti, nors jos kariniai pajėgumai nebėra pakankami pradėti puolimą Baltijos regione.
„Mes visada buvome įsitikinę, kad konvencinė karinė ataka niekada nepaveiks tik vienos iš mūsų šalių. Pasienyje ir gilumoje Rusijos pajėgos nėra reikiamo lygio. Labiausiai tikėtinas scenarijus yra hibridinės grėsmės, sabotažas, įtraukiant specialiąsias ir žvalgybos pajėgas. Ar tai pavadintume karu? Tikriausiai ne. Tai būtų konfliktas, hibridinė grėsmė, hibridinis karas. Tai tikrai egzistuoja Putino ir jo pavaldinių galvose. Svarbiausia tam pasirengti“, – sakė kariškis.
K. Pudanas pripažino, kad Rusija galėtų įsiveržti į oro erdvę, „vienas scenarijus būtų įskristi, bombarduoti, grįžti ir laukti, kokia bus reakcija – ar bus atsakas, ypač jei jų karių nebebus mūsų teritorijoje“.
Pasak K. Pudano, atviras karas šiuo metu nėra tikėtinas scenarijus, nes Rusijai reikia ne vienerių metų jam pasiruošti – ne tik persiginkluoti, tai būtų lengviausia, nes Rusijos pramonė vis dar pajėgi gaminti. Kur kas keblesnė problema parengti vadus.
„Tie, kurie grįš iš Ukrainos – tikiuosi, jų nebus daug – mums yra patys pavojingiausi, po kelerių metų jie jau bus pulkų, brigadų vadai“, – sakė K. Pudanas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kitais metais Rusija dar nebus pasirengusi prisiimti šios rizikos. „Bet tai nereiškia, kad galime nuvertinti Rusiją ir manyti, jog turime trejus, ketverius ar dešimt metų. Turime būti pasirengę gintis jau šiandien tuo, ką turime“, – sakė dabartinis Nacionalinės gvardijos vadas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
