Šį kartą diskusijas vėl paskatino Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajani.
„Jei norime būti taikdariais pasaulyje, mums reikia Europos kariuomenės. Tai pagrindinė sąlyga, kad galėtume vykdyti veiksmingą Europos užsienio politiką“, – Italijos laikraščiui „La Stampa“ sakė A. Tajani.
Ši idėja nuo pat pradžių yra ganėtinai komplikuota. Nesutariama net dėl terminologijos – ar tai būtų Europos pajėgos, ar tik Europos Sąjungos narių pajėgos? Ar tai būtų kariuomenė, ar visavertė kariuomenė su visais su tuo susijusiais pajėgumais?
„Tai niekada nebuvo priartėję prie ko nors tikro“, – naujienų portalui „Newsweek“ sakė buvęs NATO pareigūnas Edwardas Hunteris Christie.
Tačiau laikai keičiasi. Jau dvejus metus Ukrainoje siaučia karas, o daugelis NATO šalių, įskaitant ES valstybes nares, nemaloniai prabilo apie menkas išlaidas gynybai.
Donaldo Trumpo pareiškimai
„Europos žemyne, kuriame dauguma sąjungininkų dar nesuvokia saugumo kainos, reikia daugiau pastangų, pinigų ir noro rizikuoti“, – lapkričio pabaigoje teigė Europos politikos analizės centras.
Buvusio prezidento Donaldo Trumpo, kuris yra pagrindinis respublikonų kandidatas į prezidentus, komentarai dar labiau pakurstė ugnį. Vasario mėnesį kalbėdamas per mitingą Pietų Karolinoje jis užsiminė, kad JAV nesaugotų NATO narių, atsiliekančių nuo gynybos išlaidų.
Tiesą sakant, jis „paskatintų“ Rusiją smogti JAV partnerėms, sakė D. Trumpas.
Šie žodžiai buvo nepageidautinas ir nerimą keliantis šalto vandens pliūpsnis JAV sąjungininkams Europoje. Vos keliais sakiniais potencialus JAV prezidentas pakirto NATO 5-ąjį straipsnį, kuris yra Aljanso pagrindas.
Miglotas vaizdas
D. Trumpo pastabos vėl ištraukia į dienos šviesą miglotas ES ar Europos kariuomenės koncepcijas. Jei dominuojanti NATO valstybė nusigręš nuo įsipareigojimo visomis išgalėmis ginti bet kurią Aljanso šalį, Europai reikės būdo apsisaugoti, ir to gali prireikti netrukus.
Vis dėlto, be dramatiško NATO patikimumo žlugimo arba Aljanso mirties, yra labai mažai galimybių, kad oficiali Europos kariuomenė atgims. Tam nėra paskatų, o Europos NATO šalys iš esmės nori, kad JAV būtų kuo labiau susieta su žemyno gynyba. Jei NATO vis dar veiks, nauja Europos kariuomenė galėtų pakišti koją Aljansui arba jam pakenkti.
„Kiti optimistiškiau tiki, kad NATO ir Europos karinės pajėgos galėtų darniai sugyventi. Vašingtonas jau kelis dešimtmečius spaudžia Europos valstybes investuoti į gynybinius pajėgumus ir džiaugtųsi, kad Europa kaupia savo atsargas, kurias šiuo metu žemynui teikia JAV“, –„Newsweek“ sakė buvęs JAV NATO ambasadorius Kurtas Volkeris.
Jis pridūrė, kad NATO ir Europos kariuomenė gali ir turėtų siekti to paties tikslo.
Atmetus D. Trumpo komentarus, JAV signalizuoja, kad Vašingtonas galbūt nori, jog europiečiai daugiau išleistų gynybai, tačiau nepalieka Europos ant ledo. Per pastaruosius kelis mėnesius JAV pasirašė kelis bendradarbiavimo gynybos srityje susitarimus su tokiomis šalimis kaip Danija ir Švedija. Jei neįvyks esminių pokyčių JAV ir NATO atžvilgiu, dešimtmečius trunkanti nežinomybė ir neapsisprendimas dėl Europos kariuomenės vargu ar bus kaip nors išspręstas.
Kaip atrodytų Europos kariuomenė?
„Apibrėžti, kas būtų Europos kariuomenė ir kaip ji atrodytų, yra pirmoji kliūtis siekiant sukurti veikiančią Europos kariuomenę, ir šią kliūtį sunku įveikti“, – sakė Williamas Freeris, Didžiojoje Britanijoje įsikūrusios Geostrategijos tarybos tyrėjas.
„Teorija skamba puikiai, tik teorija visada atsimuša į realybės uolas“, – sakė į pensiją išėjęs JAV armijos generolas ir buvęs CŽV direktorius Davidas Petraeusas.
Išryškėja dvi pagrindinės Europos kariuomenės galimybės. Kiekviena valstybė galėtų išformuoti savo pajėgas, sutelkdama savo karinę galią į didesnes bendras superginkluotas pajėgas. Tačiau ekspertai tai vertina skeptiškai – nacionaliniai interesai ir gilus prisirišimas prie suvereniteto greičiausiai visada bus svarbesni.
„Labai neįprasta bandyti sujungti savo ginkluotąsias pajėgas su kitos valstybės ginkluotosiomis pajėgomis“, – sakė E. H. Christie.
Arba valstybės narės galėtų pasiūlyti dalį išteklių į bendrą fondą, panašiai kaip veikia NATO. Yra ir daugiau precedentų: jau veikia ES karinis štabas, Vokietija ir Nyderlandai turi integruotas brigadas, o už ES ribų Jungtinė Karalystė turi Jungtines ekspedicines pajėgas su daugybe valstybių, tokių kaip Latvija, Norvegija, Estija ir Nyderlandai. Egzistuoja regioninio bendradarbiavimo sritys, pavyzdžiui, Šiaurės šalių gynybos bendradarbiavimas, dar žinomas kaip NORDEFCO, o tam tikra Europos kariuomenės forma galėtų remtis jau egzistuojančiomis struktūromis.
ES jau turi kovines grupes arba maždaug 1,5 tūkst. įvairių šalių karių dalinius, kurių dislokavimui pritariama tik vienbalsiu Europos Vadovų Tarybos sprendimu.
Tačiau net ir ES pripažįsta savo trūkumus.
„Dėl politinės valios, pritaikomumo ir finansinio solidarumo problemų jos nebuvo įdiegtos“, – teigė blokas.
„Galiausiai, nėra bendro sutarimo“, – sakė Londone įsikūrusio Karališkojo Jungtinių paslaugų instituto analitinio centro „Royal United Services Institute“ tyrėjas Edas Arnoldas, atsakingas už Europos saugumą.
Skirtingos nuomonės
E. H. Christie teigimu, šalys, kurios priklauso ir NATO, ir ES, atsiduria keblioje padėtyje.
„Jos visos turi šiek tiek skirtingas nuomones apie tai, kur reikia dėti daugiausia pastangų arba kokie turėtų būti prioritetai“, – pasakojo ekspertas.
„Didieji karinių reformų ir inovacijų Europoje varikliai dažnai labiau linksta į NATO, o ne į Europos karines sistemas“, – teigė Mathieu Boulègue iš Europos politikos analizės centro.
„Jungtinei Karalystei po 2016 m. pasitraukus iš bloko, o Suomijai ir Švedijai persikėlus į NATO Aljansą, idėja, kad ES yra vertinga vieta kalbėtis apie gynybos reikalus, iš tikrųjų krito kaip akmuo“, – sakė Tarptautinio strateginių studijų instituto strategijos, technologijų ir ginklų kontrolės direktorius, buvęs NATO pareigūnas Williamas Alberque‘as.
Nelikus NATO, skaičiavimai dėl Europos kariuomenės yra šiek tiek lengvesni. ES arba Europos šalių grupė galėtų panaudoti „Aljanso kaulus“ naujoms europinėms pajėgoms pagal NATO pavyzdį sukurti.
„Tačiau jai gali būti sunku perimti šį vaidmenį. Europos kariuomenė atrodytų kaip NATO be JAV, todėl ji negalėtų tikėtis atlikti tokio paties vaidmens, jei Europos valstybės smarkiai nepadidintų savo išlaidų gynybai“, – teigė W. Freeris.
JAV jau daugelį metų prisiima brangiai kainuojančią karinę naštą Europoje, įskaitant logistikos, oro transporto, ryšių, žvalgybos ir žvalgybos pajėgumų užtikrinimą. Be JAV Europos šalys turėtų tai užtikrinti pačios.
Kariuomenės pajėgumai
„Šiuo metu nėra Europos kariuomenės, kuri galėtų vykdyti ilgalaikes kovines operacijas už teritorijos ribų“, – teigė W. Alberque'as.
ES tai žino,
„Nuolatinis nepakankamas investavimas ir nepakankamas Europos bendradarbiavimas sukūrė dideles gynybos pajėgumų spragas“, – 2023 m. lapkritį pripažino Europos gynybos agentūra.
„JAV vadovauja NATO, nes turi pajėgumų, kuriuos turi nedaugelis kitų, skirtų visų rūšių operacijoms, pradedant degalų papildymu, kosmine žvalgyba, logistika ir baigiant kitomis pagalbinėmis priemonėmis“, – sakė K. Volkeris.
Kas galėtų vadovauti?
Be Vašingtono, kuris skatintų priimti svarbius sprendimus gynybos srityje, vadovavimo tik Europos pajėgoms vaizdas yra miglotas.
Neturint aiškaus lyderio, nėra kam atsirinkti sudėtingą dinamiką ir paskatinti pokyčius.
„Pasiekti konsensusą iš tikrųjų gana sunku“, – teigė E. Arnoldas.
Tradiciškai numatytosios lyderės būtų Prancūzija ir Vokietija. Svarbiausia, kad Prancūzija būtų vienintelė branduolinė galybė, tačiau ekspertai pažymi, kad bet kokioje Europos kariuomenėje reikėtų atvirai ir aiškiai aptarti, kada Paryžius būtų pasirengęs panaudoti savo branduolinį arsenalą apsaugai ir kokias konkrečiai valstybes jis gintų.
Pasak W. Alberque'o, Vokietija šiuo metu neturi pakankamai pajėgumų ir patikimumo, kad galėtų būti tokių Europos karinių pajėgų priešakyje.
„Tačiau Lenkija yra kylanti karinė galia rytiniame flange, žvelgianti į Rusiją. Varšuva skiria daug pinigų gynybai ir netrukus taps didžiausia ir pajėgiausia sausumos kariuomene Europoje“, – teigė ekspertas.
Griežtos ES pajėgos reikštų, kad reikia atsisakyti Jungtinės Karalystės ir jos branduolinio atgrasymo priemonių.
„Jungtinė Karalystė norėtų prisidėti prie šios Europos kariuomenės kūrimo, o dauguma Europos šalių norėtų, kad į ją įsitrauktų Didžioji Britanija, ypač dėl jos jūrų laivyno galios ir branduolinių ginklų“, – teigė W. Freeras.
„Jungtinei Karalystei pasitraukus iš Europos, o tokioms šalims kaip Suomija ir Švedija tvirtai įsipareigojus NATO, nuo NATO atskirtos Europos karinės struktūros idėja turi mažiau prasmės nei prieš metus ar dvejus metus“ – sakė W. Alberque'as.
Tačiau K. Volkeris pridūrė, kad laikas niekada nebūna netinkamas Europai susitelkti ir stiprinti savo gynybinius pajėgumus.
