Politikai Starsbūre svarstys Lietuvos europarlamentarų inicijuotą rezoliuciją. Šiuo dokumentu Europos Sąjunga ir Bendrijos institucijos raginamos imtis iniciatyvos ir skubiai įsteigti specialų tribunolą, kuris leistų atsakomybėn patraukti Rusijos vadovus.
„Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) neturi mandato tirti karo agresijos nusikaltimų, todėl visi tarptautiniai teisininkai pripažįsta, kad čia yra didelė tarptautinės teisės spraga ir iš esmės ją šiuo metu įmanoma užpildyti įkuriant specialų tribunolą“, – BNS teigė europarlamentaras Andrius Kubilius.
Hagoje įsikūręs TBT kovą pradėjo tyrimą dėl Ukrainoje įvykdytų karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui. Jis turėjo tokią teisę, nes Kyjivas pripažino jo jurisdikciją, nors nei Rusija, nei Ukraina nėra 2002 metais įsteigto teismo narės.
Tačiau nors Romos statuto, kuriuo buvo įsteigtas TBT, pakeitimai suteikė šiam teismui įgaliojimus nuo 2018-ųjų vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už agresiją, jis vis dar negali to daryti prieš narių statuso neturinčias valstybes.
Vienintelis būdas – kreiptis į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą, tačiau nuolatinę vietą joje užimanti Rusija automatiškai vetuotų tokį sprendimą.
„Kitas dalykas – taisyti Romos statutą, bet tai irgi užtruktų metų metus. Akivaizdu, kad vienintelis kelias pasiekti Rusijos atsakomybę už karo agresijos nusikaltimus – steigti tribunolą“, – kalbėjo A. Kubilius.
Rezoliucijos projekte nurodoma, kad toks specialusis tribunolas „turėtų būti įsteigtas nedelsiant, remiantis tarptautiniu susitarimu tarp panašiai mąstančių valstybių ir remiant Jungtinėms Tautoms“.
Dokumente taip pat pažymima, kad specialaus agresijos nusikaltimo tribunolo įsteigimas bus labai aiškus signalas tiek Rusijos visuomenei, tiek tarptautinei bendruomenei.
Lietuvos europarlamentaro teigimu, šis dokumentas turėtų sulaukti daugumos Europos Parlamento narių palaikymo.
„Dėl palaikymo nėra jokių abejonių. Su visomis didžiosiomis frakcijomis suderinome tekstą, – sakė politikas. – Čia nėra nauja EP pozicija paremti tokio tribunolo steigimą, bent keliose rezoliucijose esame pasakę, kad reikia tokį tribunolą steigti. Šitos rezoliucijos tikslas – išsamiai pateikti argumentaciją, kodėl tai yra vienintelis kelias.“
Rezoliucija nėra įpareigojantis dokumentas, tačiau jis atspindi politinę poziciją.
Lietuva, drauge su Latvija ir Estija, pernai spalio viduryje paragino Europos Sąjungą su tarptautiniais partneriais steigti specialųjį tribunolą Rusijos agresijos nusikaltimams Ukrainoje tirti. Šalys teigia, jog toks tribunolas leistų patraukti atsakomybėn ir Rusijos vadovybę.
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pirmadienį taip pat paragino įsteigti „naujo formato“ teismą, kuris padėtų „patraukti Rusijos vadovus atsakomybėn“.
TBT tiria įtariamus karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui Ukrainoje, o institucijos prokuroras Karimas Khanas (Karimas Chanas) šią šalį yra pavadinęs „nusikaltimų vieta“.
Pernai lapkritį Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen iškėlė idėją įsteigti „specializuotą teismą“, kuriame būtų teisiami Kremliaus pareigūnai.
Diskusijos dėl specialaus tribunolo atsinaujino Europos Sąjungos pareigūnams pareiškus, kad savaitgalį rusų įvykdytas smūgis gyvenamajam kvartalui pietrytiniame Ukrainos Dniepro mieste, per kurį žuvo mažiausiai 40 žmonių, yra „karo nusikaltimas“.
