433 nariams balsavus „už“, 56 – „prieš“, Europos Parlamentas priėmė neįpareigojantį tekstą, kuriuo smerkiamos „nuolatinės Rusijos pastangos pakenkti Europos demokratijai įvairiomis kišimosi ir dezinformacijos formomis“.
Visi posėdyje dalyvavę Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų „Nacionalinio sambūrio“ (RN), vadovaujamo Marine Le Pen (Marin Le Pen), nariai balsavo prieš šį tekstą.
Balsavimu EP išreiškė didelį susirūpinimą dėl pranešimų, kad Latvijos europarlamentarė Tatjana Ždanoka du dešimtmečius bendradarbiavo su Rusijos federaline saugumo tarnyba (FSB).
Latvijoje rusų kalba leidžiamo laikraščio „The Insider“ duomenimis, 2004-aisiais į EP išrinkta politikė netrukus pradėjo bendradarbiauti su FSB.
Dirbo FSB agente
Išsamioje medžiagoje, pagrįstoje nutekintais elektroniniais laiškais tarp T. Ždanokos ir jos įtariamų rusų mentorių, atskleidžiama, kad ji dirbo kaip patikima FSB agentė ir teikė rusams išsamias ataskaitas apie savo, kaip Europos teisės aktų leidėjos, darbą.
Žurnalistinis tyrimas, atliktas kartu su keliomis kitomis žiniasklaidos priemonėmis, parodė, kad europarlamentarė visą laiką, kol dirbo Briuselyje ir Rygoje, atvirai teigiamai atsiliepė apie Maskvą.
Praėjusio mėnesio pabaigoje Baltijos tiriamosios žurnalistikos centras „Re:Baltica“ pranešė, jog iš nutekintų elektroninių laiškų matyti, kad bent jau nuo 2004-ųjų T. Ždanoka pranešinėja FSB apie savo veiklą ir prašo pinigų renginiams organizuoti.
Pati T. Ždanoka neigia bendradarbiavusi su Rusijos žvalgyba, o vieną iš savo kontaktų vadina jaunystės draugu, nurodė „Re:Baltica“. Ji neneigė nutekintų elektroninių laiškų autentiškumo, tačiau teigė neketinanti komentuoti nutekintos informacijos.
Kremlius šiuos kaltinimus T. Ždanokai pavadino politiškai motyvuotais.
EP priimtame tekste taip pat minimi atvejai, kai kiti europarlamentarai „sąmoningai tarnavo Rusijos interesams, be kita ko, rengdami netikras rinkimų stebėjimo misijas į Rusijos okupuotas teritorijas“.
Be to, EP pasmerkė tai, ką pavadino Rusijos taktika slapta finansuoti ir remti ES partijas, įskaitant kraštutinių dešiniųjų partijas ir asmenis Vokietijoje, Prancūzijoje ir Slovakijoje, siekiant mažinti visuomenės paramą Ukrainai.
EP nurodė, kad Kremlius leido 2013-aisiais M. Le Pen pasiimti 9,4 mln. eurų paskolą iš vieno Rusijos banko. Pažymima, kad ji ir jos partijos nariai yra ne kartą išreiškę Kremliui palankų požiūrį.
Tekste taip pat reiškiamas susirūpinimas dėl įtariamų ryšių tarp Ispanijos katalonų separatistų ir Maskvos.
