Sprendimas priimtas vienbalsiai.
B. Nadeždinas pakartojo, kad ketina apskųsti sprendimą atsisakyti jį registruoti kandidatu Aukščiausiajam Teismui.
Kiek anksčiau, kai Centrinė rinkimų komisija rekomendavo neleisti jam dalyvauti kovo rinkimuose, socialiniame tinkle „Telegram“ jis rašė: „Nesutinku su Centrinės rinkimų komisijos sprendimu. Visoje Rusijoje surinkau daugiau kaip 200 tūkst. parašų. Jų rinkimą vykdėme atvirai ir sąžiningai – eiles prie mūsų štabų ir parašų rinkimo punktų stebėjo visas pasaulis.“
„Dalyvavimas 2024 metų prezidento rinkimuose yra svarbiausias politinis sprendimas mano gyvenime. Nesitraukiu nuo savo ketinimų. Sprendimą apskųsiu Rusijos Federacijos Aukščiausiajam Teismui“, – pridūrė jis.
Už taiką pasisakantis politikas pastarosiomis savaitėmis išjudino Rusijos opoziciją netikėtu sprendimu varžytis su prezidentu Vladimiru Putinu itin kontroliuojamuose prezidento rinkimuose.
Pretendentai, norintys varžytis rinkimuose, turi pateikti 100 tūkst. rėmėjų parašų. Rinkimų komisijai patikrinus jų teisėtumą, klaidų ar neatitikimų negali būti rasta daugiau kaip 5 proc. jų.
Pasak Centrinės rinkimų komisijos, 95 587 iš beveik 105 tūkst. patikrintų B. Nadeždiną remiančių parašų buvo pripažinti galiojančiais, bet to nepakanka įregistruoti jį kandidatu.
Kremlius griežtai kontroliuoja visus balsavimus Rusijoje ir jau yra ne kartą rėmęsis administracinėmis klaidomis, kad opozicijos kandidatai negalėtų įregistruoti savo kandidatūrų.
Kovo 15–17 dienomis vyksiančiuose rinkimuose V. Putinas turėtų užsitikrinti dar vieną šešerių metų kadenciją, todėl Kremliuje liktų bent iki 2030 metų.
Nuo paskutinės 1999 metų dienos jis valdo Rusiją kaip prezidentas arba ministras pirmininkas.
Savivaldybės tarybos narys B. Nadeždinas, kritikuojantis Rusijos karinį puolimą Ukrainoje, sako, kad jis yra vienintelis tikras opozicijos kandidatas, siekiantis dalyvauti rinkimuose.
