Ekspertai įspėja, kad tai tik pradžia ir kad ateinančiais metais atvejų skaičius toliau didės, rašo „Independent“.
Įspėja – padėtis gali tapti kritine
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) praneša, kad Europoje sparčiai daugėja Dengės viruso atvejų, o kai kurie atvejai fiksuojami kaip sunkūs.
Skelbiama, kad 13-oje Europos Sąjungos šalių aptikta tropinėse šalyse gyvenančių tigrinių uodų, dėl kurių šiemet smarkiai padaugėjo karštlinės atvejų. ECDC duomenimis, uodai labiausiai paplito Austrijoje, Bulgarijoje, Kroatijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Graikijoje, Vengrijoje, Italijoje, Maltoje, Portugalijoje, Rumunijoje, Slovėnijoje ir Ispanijoje.
Anksčiau ši rūšis buvo aptinkama tik Azijoje, Afrikoje ir Amerikoje. Tačiau Europoje daugėjant turistų ir dėl ekologinės krizės kylant temperatūrai, vasaros sezonas sukuria idealią atmosferą šiems uodams plisti, aiškino ekspertai.
Ekspertai taip pat įspėjo, kad dėl tos pačios priežasties maliarija gresia ir europiečiams.
Kaip užsikrečiama?
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) įspėja, kad dengės karštligė tarp žmonių plinta per infekuotų uodų įgėlimus (transmisinis būdas).
- Uodai virusu užsikrečia įgėlę asmeniui, kuriam yra dengės viruso viremija (viruso buvimas kraujyje). Didžiausi viremijos titrai žmogui nustatomi dieną prieš ligos simptomų išsivystymą ir sekančias keturias dienas.
- Laikas, per kurį uodas tampa infekuotu, vadinamas išoriniu inkubaciniu periodu (IIP) (angl. extrinsic incubation period). IIP dažniausiai trunka 10 d. nuo viruso patekimo į uodo organizmą esant 27 laipsnių šilumos oro temperatūrai. Uodas infekuotas išlieka visą savo gyvenimą.
- Dengės karštligė yra miestų ir kaimų liga, nes pagrindiniai viruso pernešėjai Aedes aegypti uodai yra gausiai paplitę namų aplinkoje. Aedes aegypti uodai maitinasi žmonių krauju, veisiasi įvairiose talpose, kuriose yra vandens, ilsisi pastatų viduje, retai aptinkami didesniu nei 50 metrų atstumu nuo žmogaus gyvenamosios vietos, žmonėms gelia ir dienos metu.
- Pagrindinis užsikrėtimo dengės karštlige būdas yra per infekuotų uodų įgėlimus, tačiau retais atvejais galima užsikrėsti dengės karštlige atliekant kraujo perpylimą, organų transplantacijas.
- Nors paplitimo dažnis mažas, yra įrodymų, kad dengės virusą besilaukianti moteris kartais gali perduoti vaisiui nėštumo metu (vertikalus infekcijos perdavimas). Susirgus dengės karštlige nėštumo metu gali išsivystyti priešlaikinis gimdymas, naujagimiai gali gimti mažesnio svorio, patirti stresą.
Simptomai
-
Inkubacinis ligos periodas – 3–14 dienų (vidutiniškai 4–7 dienos).
REKLAMAREKLAMA -
Iki 80 proc. infekcijų yra besimptomės.
Dengės karštligei būdingas:
- karščiavimas;
- galvos ir akiduobių skausmai;
- sąnarių ir raumenų skausmai;
- pykinimas, vėmimas;
- makulopapulinis bėrimas;
- nedidelės hemoragijos.
- Ligos simptomai retai kada tęsiasi ilgiau nei 10 d.
- Mažiau nei 5 proc. visų susirgusiųjų išsivysto sunkesnė liga – dengės hemoraginė karštligė (DHK) / dengės šoko sindromas (DŠS). Sunkesnė liga dažniau išsivysto vaikams ir paaugliams. Įspėjamieji požymiai, kad dengės karštligė gali progresuoti į sunkią ligą išryškėja karščiavimo fazės pabaigoje, kai temperatūra nukrenta žemiau 38 oC. Įspėjamieji požymiai: stiprūs pilvo skausmai, vėmimas, kraujavimai iš gleivinių, apsunkintas kvėpavimas, nuovargis, irzlumas. DHK / DŠS būdingas padidėjęs kraujagyslių pralaidumas, kuris gali sąlygoti ir hipovoleminio šoko išsivystymą. Persirgus dengės karštlige, ilgalaikis imunitetas susidaro tik prieš ligą sukėlusį viruso serotipą.
Pakartotiniai užsikrėtimai (kitais viruso serotipais) padidina sunkios ligos riziką.