Finansų ministras Martas Vorklaevas sakė, kad sausumos sienų su Rusija ir Baltarusija kirtimo punktai jau yra uždaryti Suomijoje, Latvijoje ir Lietuvoje.
„Tai reiškia, kad mūsų Koidula ir Luhama yra kaip „langas į Europą“, pro kurį tęsiasi Rusijos prekyba su Europa, tačiau prekybos į rytus skatinimas neatitinka Estijos interesų“, – sakė jis.
Pasak ministro, pokyčių reikia dėl saugumo situacijos Europoje ir Rusijos karinės agresijos Ukrainoje.
„Sienos perėjimo punktų darbo peržiūrėjimas išplaukia iš Estijos valstybės 2022-ųjų balandį patvirtinto principo, kad ekonominiai santykiai su Rusija turi būti minimalūs, taip pat iš pernai nustatytos sankcijų politikos“, – sakė M. Vorklaevas.
Nors importas iš Rytų kilus karui Ukrainoje dėl sankcijų sumažėjo, eksportas į Rusiją ir kitas trečiąsias šalis, tokias kaip Kazachstanas, Kirgizija ir Baltarusija, padidėjo 7 proc. palyginti su apimtimi iki karo. Estijos sausumos sieną kertančių Rusijos piliečių skaičius padidėjo 11 procentų.
Pagal pasiūlymą Koidulos punktas dirbtų nuo 5 val. iki 22 val., o muitinės dokumentai prekėms būtų tvarkomi nuo 7 val. iki 19 valandos. Siūlomi pakeitimai nebūtų taikomi Koidulos geležinkelio pasienio punktui.
Kadangi nemažai pasienio rajone gyvenančių žmonių važinėja į darbą kitoje sienos pusėje, punktų dienos darbo valandos buvo parinktos kuo labiau atsižvelgiant į šių žmonių poreikį važinėti. Duomenys rodo, kad 80 proc. atvejų žmonės sieną Koiduloje kerta dienos metu ir kad tik penktadalis naktimis sieną kertančių žmonių yra Estijos piliečiai.
Luhamos kelių pasienio punktas dirbtų nuo 7 val. iki 19 valandos. Svarbus pakeitimas tas, kad šis punktas būtų visiškai uždarytas pėstiesiems, bet sieną būtų galima kirsti transporto priemonėmis.
Suvaržymai būtini norint sugriežtinti prekių, kurioms taikomos sankcijos, priežiūrą ir užtikrinti saugumą, tai pat ir transporto. Dabar pėsčiomis sieną kertančių ar juos atvežančių asmenų automobiliai blokuoja kelkraščius prie sienos, o judant pėstiesiems susidaro pavojingos eismo situacijos.
Kaip rodo statistiniai duomenys, liepą per Luhamos punktą sieną kirsdavo vidutiniškai 1 050 žmonių per dieną, įskaitant 290 žmonių, sieną kirsdavusių pėsčiomis. 25 proc. čia sieną kertančių asmenų yra Rusijos piliečiai.
M. Vorklaevas sakė, kad šis klausimas buvo aptartas ir su vietos savivaldybėmis.
„Vietos lygiu nuomonės skiriasi. Deja, dėl dabartinės situacijos neturime kito pasirinkimo, tik apriboti judėjimą prie sienos: negalime padėti Rusijos prekybai, turime galvoti apie mūsų žmonių ir šalies saugumą“, – sakė jis.
Estijoje yra trys kelių pasienio punktai: Narvos šiaurės rytuose ir Koidulos bei Luhamos pietryčiuose. Narvos punktas šių metų pradžioje buvo visiškai uždarytas transportui; ten sieną kirsti gali tik pėstieji. Nuo gegužės šis punktas taip pat uždaromas naktimis.
Valstybės sienų įstatymas numato, kad vyriausybė turi teisę nustatyti, per kuriuos pasienio punktus vyksta tarptautinis žmonių, transporto priemonių ir prekių judėjimas. Vyriausybė taip pat gali spręsti dėl punktų darbo laiko, atsižvelgdama į Estijos interesus ir prekybos bei žmonių judėjimo poreikius.
