Varšuva gegužę paskelbė investuosianti daugiau nei du milijardus eurų į savo šiaurinės sienos su Rusijos Kaliningrado anklavu ir rytinės sienos su Baltarusija stiprinimą. „Visi žino, kokia pavojinga padėtis, turiu galvoje karą Ukrainoje ir tai, ką daro Rusijos Federacija“, – spaudai sakė Lenkijos gynybos viceministras Cezary Tomczykas. Jis paminėjo ir „nuolatines provokacijas“ prie Baltarusijos sienos.
Beveik 6 tūkst. Lenkijos karių saugo sienas su Baltarusija ir Rusija, tačiau vyriausybė planuoja padidinti šį skaičių „iki 17 tūkst. - 18 tūkst. vietoje ir 9 tūkst. rezerve“, sakė Lenkijos kariuomenės štabo viršininkas generolas Wieslawas Kukula. Jo teigimu, „pasienio greitojo reagavimo pajėgos“ bus parengtos dislokuoti „per 48 valandas“, kad paremtų sienos apsaugos pareigūnus ir užkirstų kelią galimoms Maskvos ir Minsko „staigmenoms“.
Kariai taip pat prisidės prie naujos gynybos infrastruktūros, sukurtos pagal Lenkijos „Rytų skydo“ planą, skirtą sustiprinti sienų saugumą. C. Tomczykas sakė, kad programos tikslai bus pasiekti iki 2028 m., ketveriais metais anksčiau nei buvo skelbta, jog tai bus padaryta iki 2032 metų. Pasak viceministro, Lenkija pradėjo derybas su Europos investicijų banku, kad užsitikrintų finansavimą.
Nuo 2022 m., kai Rusija užpuolė Ukrainą, Lenkija tvirtai remia Kyjivą. Maskvos invazija paskatino Varšuvą skubiai modernizuoti savo kariuomenę ir skirti gynybai keturis procentus bendrojo vidaus produkto – daugiau, nei bet kuri kita NATO narė. Vidurio Europos šalis įsigijo karinės įrangos už milijardus eurų, daugiausia iš JAV ir Pietų Korėjos.
