Estijoje gyvena tik 1,3 mln. žmonių, o jos kariuomenę sudaro apie 4 000 aktyvių karių ir 37 000 rezervistų. Tačiau šalis taip pat turi savanorių sukarintas pajėgas, kurios yra Estijos gynybos pajėgų (EDL) dalis. Žiniasklaidos duomenimis, jose yra 43 000 kovotojų.
Įsiveržimu neabejoja
Šių Estijos karinių formuočių vadovai įsitikinę, kad Rusijos ginkluotųjų pajėgų įsiveržimas yra tik laiko klausimas.
„Rusija nori sustiprinti savo galią. Mano nuomone, bus kita invazija. Mūsų bendruomenėje mes neklausiame, kas bus, jeigu bus, mes klausiame, kada bus“, - sakė leitenantas ir EDL štabo viršininkas Kristjanas Kaupas, rašo britų leidinys „Express“.
Jam pritaria ir vadas Arto Reimma: „Turime būti pasirengę gintis ir labai džiaugiamės, kad mūsų sąjungininkai mus palaiko“.
Prancūzija jau šešerius metus vykdo karių rotaciją Estijoje pagal NATO priešakinių pajėgų stiprinimo programą, pagal kurią jungtinis taktinis pogrupis yra įsikūręs Estijos centrinėje dalyje esančioje Tapoje.
Reaguodamas į Rusijos invaziją į Ukrainą, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas padidino misijoje dislokuotų karių skaičių iki 300. Jie veikia kartu su kariais iš JAV ir Jungtinės Karalystės, kuri vadovauja NATO kovinei grupei.