Misija prasidės spalį ir truks daugiausia du mėnesius, sakoma bendrame pareiškime, paskelbtame po Armėnijos premjero Nikolo Pašiniano, Azerbaidžano prezidento Ilhamo Aliyevo, Prancūzijos vadovo Emmanuelio Macrono ir Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininko Charles'io Michelio derybų.
„Armėnija sutiko padėti civilinei ES misijai prie sienos su Azerbaidžanu. Azerbaidžanas sutiko bendradarbiauti su šia misija“, – sakoma pareiškime.
Trys lyderiai ir EVT pirmininkas vėlai ketvirtadienį kelias valandas derėjosi Europos politinės bendrijos steigiamojo susitikimo Prahoje kuluaruose.
Jie taip pat sakė, kad Armėnija ir Azerbaidžanas patvirtino savo įsipareigojimą Jungtinių Tautų chartijai ir „1991 metų Alma Atos deklaracijai, kuria abi [šalys] pripažino viena kitos teritorinį vientisumą ir suverenumą“.
Nesutaikomi priešininkai Armėnija ir Azerbaidžanas dešimtmečius ginčijasi dėl Kalnų Karabacho regiono.
Rugsėjį abiejose pusėse žuvo mažiausiai 286 žmonės, kol galiausiai JAV tarpininkaujant sudarytos paliaubos nutraukė šiuos susirėmimus – žiauriausius nuo 2020 metų karo.
Šešias savaites trukęs karas 2020 metais pareikalavo daugiau nei 6 500 gyvybių abiejose pusėse ir baigėsi tarpininkaujant Rusijai paskelbtomis paliaubomis.
Pagal susitarimą Armėnija perleido daugybę teritorijų, kurias kontroliavo dešimtmečius, o Maskva dislokavo apie 2 000 taikdarių prižiūrėti trapių paliaubų.
Didėjant Maskvos izoliacijai pasaulinėje arenoje po vasario mėnesį pradėtos invazijos į Ukrainą, JAV ir Europos Sąjunga ėmėsi vadovaujamo vaidmens sprendžiant Armėnijos ir Azerbaidžano santykių normalizavimo dilemą.
