Pirmajame tokio pobūdžio tyrime „Global Energy Monitor“ (GEM) ekspertų grupė apžvelgė siūlomus gamtinių dujų infrastruktūros projektus visoje Europos Sąjungoje ir Didžiojoje Britanijoje, įskaitant elektrines, importo terminalus ir vamzdynus.
Specialistai nustatė, kad planuojami ir statomi projektai metinius ES importo pajėgumus padidins 223 mlrd. kubinių metrų.
Visgi bloko importo pajėgumai jau yra beveik dvigubai didesni nei suvartojimų dujų kiekiai, sakoma tyrime.
Atsižvelgiant į tai, kad tokios infrastruktūros kaip vamzdynų naudojimo trukmė yra dešimtmečiai, GEM perspėjo apie turto pertekliaus riziką, ES pamažu atsisakant iškastinio kuro.
Jungtinės Karalystės (JK) ir Europos ekonomikos pasmerkia save nuostoliams, kurie gali siekti dešimtis milijardų, įgyvendindamos nereikalingos naujos dujų infrastruktūros projektus, kurie nesuderinami su Europos klimato tikslais“, – teigė GEM vadovas Tedas Nace'as.
Europos vyriausybės, išskyrus Lenkiją, praėjusiais metais sutarė iki 2050 metų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas iki grynojo nulio.
ES Komisija skaičiuoja, kad tam, jog blokas pasiektų savo klimato ir energijos tikslus, nustatytus 2030 metams, iškastinių dujų vartojimas iki to laiko turėtų sumažėti 29 procentais.
Vis dėlto įmonės ir vyriausybės skiria milijardus projektams, kurie smarkiai padidins Europos dujų importo pajėgumus, nes vien naujiems vamzdynams bus skirta daugiau nei 50 mlrd. eurų.
Tarptautinė energijos agentūra (TEA) praėjusiais metais teigė, kad gamtinės dujos sudaro maždaug pusę padidėjusio energijos poreikio pasaulyje.
Nors gamtinių dujų gavyba ir transportavimas yra mažiau taršūs nei kito iškastinio kuro, ypač anglių, šių procesų metu išsiskiria daug metano – šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurios yra dešimt kartų taršesnės nei anglies dioksidas.
GEM teigė, kad išlaidos planuojamai dujų infrastruktūrai per šį dešimtmetį vidutiniškai kasmet siektų 12 mlrd. eurų – tai maždaug 50 proc. daugiau nei visos investicijos į iškastinį kurą, numatytos TEA politikoje „Tvarus vystymosi scenarijus“.
Pasak GEM, šios išlaidos sieks 117 mlrd. eurų.
Jungtinių Tautų tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) teigimu, norint apriboti pasaulinį atšilimą iki 1,5 laipsnio pagal Celsijų, gamtinių dujų suvartojimas iki 2030 metų turi sumažėti ketvirtadaliu, o iki 2050-ųjų – trimis ketvirtadaliais.
„Milijardais per didelės investicijos“
Europos investicijų bankas (EIB) neseniai paskelbė, kad iki 2021 metų pabaigos beveik nustos teikti paskolas su iškastiniu kuru susijusioms įmonėms, įskaitant gamtinių dujų projektus.
„Žvelgiant tiek iš politikos, tiek iš bankininkystės perspektyvos, mums nėra prasmės toliau investuoti į 20–25 metų trukmės turtą, kurį pakeis naujos technologijos ir kuris neprisidės prie ES plataus užmojo klimato ir energetikos tikslų“, – pažymėjo EIB energetikos viceprezidentas Andrew McDowellas.
ES įstatymų leidėjai kitą savaitę balsuos dėl energetikos infrastruktūros projektų viešojo finansavimo ir EIB paskolų. Į sąrašą įtraukti 32 iškastinių dujų projektai.
Neseniai atliktame konsultacijų grupės „Artelys“ tyrime teigiama, kad dauguma šių projektų yra „nereikalingi tiekimo saugumo požiūriu“ ir kelia riziką, kad mokesčių mokėtojų pinigai bus „panaudoti investicijoms, per didelėmis dešimtimis milijardų eurų“.
„Kalbėdamosi apie ekstremalią klimato problemą, ES ir nacionalinės vyriausybės vis dar naudoja mokesčių mokėtojų pinigus, siekdamos pritraukti Europą prie dešimtmečius truksiančio didesnio iškastinio kuro naudojimo“, – naujienų agentūrai AFP teigė Colin Roche iš „Friends of the Earth“.
„Dujos nėra pereinamasis kuras – nepaprastoji su klimato būkle susijusi padėtis reiškia, kad privalome nedelsdami užbaigti iškastinio kuro amžių“, – pridūrė aktyvistė.
