Žemiau apžvelgiame permainingo „Brexito“ proceso pagrindinius momentus.
Išstojimo šalininkų stovyklos pergalė
Per 2016 metų birželio 23-ąją surengtą referendumą, vainikavusį dešimtmečius trukusius ginčus dėl ryšių su Europa, britai 52 proc. prieš 48 proc. nubalsavo, jog Jungtinė Karalystė turi tapti pirmąja iš ES pasitraukusia valstybe.
Tuometis konservatorių lyderis Davidas Cameronas, vadovavęs pasilikimo Bendrijoje šalininkų kampanijai ir inicijavęs plebiscitą tikėdamasis pergalės, kitą dieną atsistatydino iš ministro pirmininko posto. Jį pakeitė buvusi vidaus reikalų ministrė Theresa May, kuri taip pat agitavo už tolesnę narystę.
Pradedamas išstojimo procesas
Th. May oficialiai inicijavo išstojimo iš ES procesą 2017 metų kovo 29 dieną, informavusi apie tai laišku Briuselį. Pastarasis suteikė Britanijai laiko išstoti iki 2019 metų kovo 29 dienos.
Suderintas išstojimo sutarties projektas
Po ilgiau kaip metus trukusių aštrių derybų britų ir ES derybininkai 2018 metų lapkričio 13 dieną suderino išstojimo sutarties projektą.
Tačiau Th. May susidūrė su piktu pasipriešinimu savo pačios Konservatorių partijoje dėl susitarimo sąlygų. Radikalesni „Brexito“ šalininkai buvo įsitikinę, kad siūloma sutartis gali priversti JK neribotą laiką laikytis ES prekybos taisyklių.
Trigubas atmetimas
2019 metų sausio 15-ąją Britanijos įstatymų leidėjai nubalsavo prieš sutartį. Tai buvo didžiausias vyriausybės pralaimėjimas per Jungtinės Karalystės parlamento istoriją.
Tuomet Briuselis atsisakė iš naujo derėtis dėl Britanijos išstojimo sąlygų.
Bendruomenių Rūmai dar kartą atmetė sutartį kovo 12 dieną ir kovo 29-ąją trečiąsyk pakartojo šį žingsnį.
Atidėti išstojimo terminai
ES sutiko, kad „Brexitas“ būtų atidėtas iki gegužės 22 dienos, o vėliau šis terminas buvo nukeltas iki 2019 metų spalio 31 dienos.
Tai reiškė, kad Britanija privalo gegužės 23 dieną surengti rinkimus į Europos Parlamentą. Juos laimėjo naujai įkurta „Brexito“ partija, vadovaujama euroskeptiko populisto Nigelo Farage'o.
B. Johnsonas išrenkamas premjeru
Patyrusi pralaimėjimą per Europos Parlamento rinkimus ir Bendruomenių Rūmams atsisakius pritarti Th. May siūlomai „Brexito“ sutarčiai premjerė birželio 7-ąją atsistatydino iš Konservatorių partijos lyderės posto.
Liepos 23-ąją partijos nariai savo naujuoju lyderiu išrinko „Brexito“ kampanijos veidą Borisą Johnsoną. Kitą dieną jis tapo ministru pirmininku.
Nerimaudamas dėl didėjančios paramos N. Farage'ui B. Johnsonas pažada išvesti Britaniją iš ES spalio 31 dieną – su sutartimi arba be jos. Spalio 2-ąją jis paskelbė savo „galutinį“ pasiūlymą dėl išstojimo sąlygų.
Finišo tiesioji
Spalio 22-ąją Britanijos įstatymų leidėjai iš principo patvirtino naują „Brexito“ susitarimą, keliomis dienomis anksčiau suderintą su Bendrija. Tačiau jie atmetė B. Johnsono mėginimą užsitikrinti galutinį pritarimą paspartintu būdu iki spalio 31 dienos.
Spalio 28-ąją ES narės sutiko atidėti Britanijos išstojimą trims mėnesiams – iki 2020 metų sausio 31 dienos.
Rinkimai ir ratifikavimas
B. Johnsono triuškinama pergalė per gruodžio 12-ąją surengtus pirmalaikius parlamento rinkimus atvėrė galimybę sklandžiai patvirtinti išstojimo iš ES sutarties projektą. Tai buvo padaryta 2020 metų sausio 9 dieną.
Karalienė Elizabeth II sausio 23-ąją suteikė formalų pritarimą Britanijai išstoti iš Europos Sąjungos. Kitą dieną sutartį Briuselyje pasirašė du aukščiausi Bendrijos pareigūnai ir JK premjeras Borisas Johnsonas.
Sausio 29 dieną susitarimą ratifikavo Europos Parlamentas.
„Brexitas“
Jungtinė Karalystė oficialiai paliko Europos Sąjungą sausio 31 dieną, 23 val. Grinvičo (šeštadienio vidurnaktį Briuselio ir 1 val. Lietuvos) laiku ir tapo pirmąja tai padariusia bloko nare. Bendrija sumažėjo iki 27 narių.
Londonas ir Briuselis susitarė, kad iki 2020 metų gruodžio 31 dienos tęsis pereinamasis laikotarpis, kurį dar būtų įmanoma pratęsti ir kurio metu abiejų pusių santykiai iš esmės nesikeistų. Nuo Britanijos išstojimo turėtų prasidėti intensyvios derybos dėl ES ir JK būsimų santykių.
„Svarbiausias dalykas pasakyti šiąnakt – kad tai ne pabaiga, o pradžia“, – pabrėžė premjeras Dauningo gatvės iš anksto įrašytoje kalboje.
„Norime, kad tai būtų naujos draugiško bendradarbiavimo eros tarp ES ir energingos Britanijos pradžia, – sakė JK lyderis. – Britanijos, kuri yra didžioji Europos galybė ir, tuo pačiu, iš tikrųjų pasaulinė [veikėja] pagal mūsų aprėptį ir ambicijas.“
„Kai žvelgiu į šios šalies potencialą, laukiantį, kada bus atskleistas, žinau, kad galime paversti šią galimybę stulbinama sėkme, - pabrėžė B. Johnsonas. – Kad ir kokių kliuvinių būtų priešakyje laukiančiame kelyje, žinau, kad mums pasiseks.“
Pasak premjero, Britanija naudosis savo „susigrąžintu suverenitetu“, kad užtikrintų pokyčius – valdydama imigraciją, „išvaduodama mūsų žuvininkystės pramonę“ arba sudarinėdama laisvosios prekybos sutartis.
„Brexitas“ tapo „potencialiu momentu tikram nacionaliniam atsinaujinimui ir pokyčiams“, argumentavo B. Jonhnsonas. Jis žadėjo, kad visoje šalyje bus investuojama į viešąsias paslaugas, infrastruktūrą ir naujas technologijas.
„Paklusome žmonių valiai. Susigrąžinome savarankiško valdymo įrankius, - pabrėžė jis. – Dabar laikas pasinaudoti šiais įrankiais, kad atskleistume šios nuostabios šalies visą potencialą ir padarytume gyvenimą geresnį kiekvienam, kiekviename mūsų Jungtinės Karalystės kampelyje.“
