Britanijoje buvo ir džiūgaujama, ir braukiamos ašaros, kai šalis, dažnai reikšdavusi nepasitenkinimą bloko politika, galiausiai tapo pirmąja jo nare, pasitraukusia iš organizacijos, įkurtos siekiant užtikrinti vienybę tarp Europos valstybių, patyrusių Antrojo pasaulinio karo siaubą.
Tūkstančiai žmonių, mojuojančių Britanijos vėliavomis, užplūdo Parlamento aikštę Londono centre, laukdami įsimintinosios „Brexito“ akimirkos 23 val. vietos (šeštadienį 1 val. Lietuvos) laiku. Tuo metu Briuselyje buvo vidurnaktis.
„Mes tai padarėm!“ – paskelbė buvęs Europos Parlamento narys Nigelas Farage'as, daug metų agitavęs už išstojimą.
Minia tuo metu pradėjo giedoti valstybės himną.
„Brexito“ sutiktuvės vyko daugiausiai ramiai, nors vienas išstojimo šalininkas kiek anksčiau sudegino ES vėliavą.
Kita vertus, „Brexitas“ atskleidė gilius Britanijos visuomenės nesutarimus. Daugelis baiminasi padarinių nutraukus 47 metus gyvavusius glaudžius ryšius su artimiausiomis kaimynėmis.
Kai kurie proeuropietiškai nusiteikę žmonės, įskaitant daugelį iš Britanijoje gyvenančių 3,6 mln. ES šalių piliečių, šį įvykį paminėjo liūdnai budėdami, laikydami uždegtas žvakeles.
Pačioje Europos Sąjungoje „Brexitas“ išprovokavo apmąstymus apie bloko ateitį, kai buvo prarasta 66 mln. žmonių, tarptautinio masto diplomatijos galiūnė ir Londono Sičio įtaka finansų pasaulyje.
Ne pabaiga, o pradžia
JK ministras pirmininkas Borisas Johnsonas, tapęs „Brexito“ stovyklos veidu per istorinį 2016 metų referendumą dėl išstojimo, pripažino, kad tolesniame šalies „kelyje gali būti duobių“.
Tačiau jis sakė, kad Britanija gali pasiekti „stulbinamą sėkmę“.
Tuo metu, kai premjeras vadovavo privačiam pokyliui savo rezidencijoje Dauningo gatvėje, an gretimų sienų projektoriumi rodomas laikrodžio atvaizdas skaičiavo paskutines minutes iki „Brexito“.
Kreipdamasis į tautą per televiziją B. Johnsonas prognozavo „naują draugiško bendradarbiavimo erą“ santykiuose su ES, tai pat svarbesnį Britanijos vaidmenį pasaulio arenoje.
„Svarbiausias dalykas pasakyti šiąnakt – kad tai ne pabaiga, o pradžia“, – pabrėžė premjeras Dauningo gatvės iš anksto įrašytame vaizdo pranešime.
ES institucijos Briuselyje anksčiau penktadienį pradėjo nuėminėti Britanijos mėlynos, raudonos ir baltos spalvos vėliavas, ruošiantis žingsniu, kurį Vokietijos kanclerė Angela Merkel „esminiu pokyčiu“ blokui.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas kalbėjo apie „istorinį perspėjimo ženklą“, turintį paskatinti ES ir joje pasiliekančias 27 valstybes, turinčias daugiau kaip 440 mln. gyventojų, stabtelėti ir susimąstyti.
Britanijos išstojimas buvo patvirtintas šią savaitę per Europos Parlamente įvykusį emocingą balsavimą, po kurio atsistoję deputatai sudainavo „Auld Lang Syne“ – tradicinę škotišką atsisveikinimo dainą.
Vis tik artimiausiu metu Britanijos ir ES santykiai beveik nesikeis, nes išstojimo sutartimi buvo nustatytas 11 mėnesių pereinamasis laikotarpis, kurį dar būtų įmanoma pratęsti.
Iki gruodžio 31-osios britai galės laisvai dirbti ir keliauti po ES šalis, o Bendrijos valstybių piliečiai – Jungtinėje Karalystėje. Tačiau Britanijai nebebus atstovaujama bloko institucijose.
Tačiau teisiniu požiūriu Britanija nebėra bloko narė.
Nors dėl išstojimo sąlygų galiausiai pavyko susitarti, dabar Britanija turės vesti sudėtingas derybas dėl būsimų ryšių su ES, savo didžiausia prekybos partnere.
Abi pusės ketina pirmadienį išdėstyti savo derybų pozicijas.
„Norime geriausių įmanomų ryšių su Jungtine Karalystė, bet jie niekada nebus tokie patys geri kaip narystė“, – Briuselyje sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
„Likit sveiki ir sėkmės“
Kelias iki šio momento buvo vingiuotas.
Britanija daug metų priešinosi įvairiems ES projektams. Šalis atsisakė įsivesti eurą ir prisijungti prie Šengeno laisvojo judėjimo erdvės, o euroskeptikai seniai skundėsi Briuselio biurokratija.
Susirūpinimas dėl masinės imigracijos „Brexito“ kampanijai suteikė papildomų degalų. Be to, per 2016-ųjų referendumą kai kurie pasinaudojo proga nubausti torių vyriausybę už daug metų vykdytą viešųjų išlaidų karpymo politiką.
Vis dėlto plebiscito rezultatas tapo dideliu sukrėtimu.
Po referendumo kilo politinė sumaištis, vedusi į kelerius metus trukusius tulžingus ginčus, paralyžiavusius parlamento darbą ir privertusius atsistatydinti premjerų Davido Camerono (Deivido Kamerono) ir Theresos May vyriausybes.
B. Johnsonas užbaigė šį chaosą, gruodį laimėjęs triuškinamą pergalę per pirmalaikius parlamento rinkimus, suteikusius jam balsų daugumą, reikalingą „Brexito“ susitarimui ratifikuoti.
Tačiau britai išliko susiskaldę ne mažiau nei prieš beveik ketverius metus, kai 52 proc. nubalsavo už išstojimą, o 48 proc. – už tolesnę narystę Europos Sąjungoje.
„Kelkitės... Tai – šlovinga nauja Britanija“, – savo pirmajame puslapyje šeštadienį paskelbė „Brexit“ palaikantis bulvarinis laikraštis „Daily Express“. Tuo metu laikraštis „i“ klausė: „Kas toliau?“
Škotijoje, 2016 metais tvirtai balsavusiai už narystę ES, „Brexitas“ atgaivino raginimus skelbti šios JK srities nepriklausomybę.
Regiono vyriausybės vadovė Nicola Sturgeon per „Twitter“ parašė: „Škotija grįš į Europos širdį kaip nepriklausoma šalis – #PalikitšviesąŠkotijai.“
Šiaurės Airijoje, kurios siena su Airijos Respublika tampa Jungtinės Karalystės siena su ES, baiminasi, kad „Brexitas“ gali destabilizuoti sunkiai iškovotą taiką po dešimtmečius trukusio konflikto dėl britų valdymo.
Airijos užsienio reikalų ministras Simonas Coveney savo tviterio žinutėje parašė: „Likit sveiki ir sėkmės.“
