Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, regis, praranda kontrolę dėl karo Ukrainoje eigos ir gali būti priverstas sutikti su laikinu paliaubų susitarimu. Apžvalgininkai iš Vašingtono Europos politikos analizės centro (CEPA) teigia, kad nesėkmingas Rusijos vasaros puolimas ir augančios vidaus problemos verčia Kremlių ieškoti būdų stabilizuoti situaciją bei išvengti didesnio nepasitenkinimo šalyje.

27

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, regis, praranda kontrolę dėl karo Ukrainoje eigos ir gali būti priverstas sutikti su laikinu paliaubų susitarimu. Apžvalgininkai iš Vašingtono Europos politikos analizės centro (CEPA) teigia, kad nesėkmingas Rusijos vasaros puolimas ir augančios vidaus problemos verčia Kremlių ieškoti būdų stabilizuoti situaciją bei išvengti didesnio nepasitenkinimo šalyje.

REKLAMA

Straipsnio autoriai teigia, kad tarp Rusijos opozicijos atstovų vyrauja lūkesčiai, jog karas netrukus bus sustabdytas.

REKLAMA
REKLAMA

Jų nuomone, vasaros Rusijos puolimas fronte buvo paskutinis lemiamas Kremliaus bandymas pasiekti strateginę pergalę. Jo nesėkmė gali paskatinti V. Putiną artimiausiu metu sutikti su paliaubomis.

REKLAMA

Apie tai, kad Kremlius daug tikėjosi iš vasaros puolimo, liudija ir į nelaisvę paimtų Rusijos karininkų žodžiai. Jie tvirtina, kad puolimas turėjo tapti „paskutiniu postūmiu“ link pergalės kare.

Situacija išslydo iš Kremliaus kontrolės

Straipsnio autorius, kurio pavardė neatskleidžiama, pažymi, jog V. Putinas tikėjosi išlaikyti karą su Ukraina „specialiosios karinės operacijos“ formatu – kaip „ekspedicinių pajėgų“ veiksmus už Rusijos ribų, neturinčius įtakos nei bendrai ekonominei situacijai, nei eilinių rusų kasdieniam gyvenimui. Tačiau situacija išslydo iš Kremliaus kontrolės ir toliau blogėja.

REKLAMA
REKLAMA

Lūžio karo eigoje taip ir neįvyko. Rusija turi ribotas galimybes judėti į priekį, jos nuostoliai – milžiniški, o apklausos pačioje Rusijoje rodo, kad kas trečias gyventojas vienaip ar kitaip smarkiai nukentėjo nuo karo.

Pastaraisiais mėnesiais prie to prisidėjo intensyvūs Ukrainos smūgiai Rusijos naftos perdirbimo gamykloms, dar labiau didinantys Kremliaus ekonomines ir socialines problemas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Nors dabartinis represijų lygis ir daugumos rusų paklusnumas daro revoliuciją labai mažai tikėtiną, Kremlius bijo net paslėpto nepasitenkinimo, jei gyventojai bus pernelyg staigiai įtraukti į karą, nespėję prisitaikyti prie pokyčių savo kasdieniame gyvenime“, – teigiama publikacijoje.

Kaip pažymi straipsnio autorius, problema V. Putinui tapo ir JAV prezidento Donaldo Trumpo pozicija. Jis netapo Kremliaus sąjungininku, o priešingai – pradėjo didinti paramą Ukrainos kariniams veiksmams.

REKLAMA

Prieita iki to, kad D. Trumpas atvirai svarsto galimybę suteikti Ukrainai ilgojo nuotolio sparnuotąsias raketas, kas anksčiau buvo neįsivaizduojama net proukrainietiškos Joe Bideno administracijos laikais“.

„Apibendrinant galima teigti, kad šie įvykiai rodo – senoji Putino veiksmų schema tapo nepatikima ir gali būti pakeista įvykiais, kurių jis nebepajėgia kontroliuoti. Tai, kaip gerai pats Putinas suvokia šiuos pokyčius, lems jo tolesnius sprendimus. Dabar klaidų galimybė yra didžiulė ir gali tapti lemtinga visam režimui“, – rašoma CEPA publikacijoje.

REKLAMA
Rašo tokias nesąmones, kur niekur kitur nesurasi. Tie žurnalistai ir durni ir apsinarkašinę.
KIEK PER 3 METUS GIRDEJOM NESAMONIU.....IR KAD MIRSTA IR KAD NUMIRE IR KAD ZMONIU AR TANKU NEBETURI....PO DIENOS DAR. KA PRISIGALVOS.....
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų