Sausio 1 d. per susitikimą Maskvos srities karinėje ligoninėje V. Putinas, atsakydamas į Rusijos kario klausimą apie Vakarų pagalbą Ukrainai, pareiškė, kad Rusijos problema yra ne tai, kad Vakarai padeda Ukrainai, o tai, kad Vakarai yra „Rusijos priešai“.
Jis pridūrė, kad „pati Ukraina nėra priešas“, tačiau Vakarų veikėjai, „kurie nori sunaikinti Rusijos valstybingumą“ ir pasiekti „strateginį Rusijos pralaimėjimą mūšio lauke“, yra Rusijos priešai.
Kaltina Vakarus siekiant suskaldyti Rusiją
V. Putinas sakė, kad Vakarų elitas bando suskaldyti Rusiją į penkias dalis ir bando tai padaryti pasitelkdamas Ukrainą, tačiau situacija frontuose keičiasi ir Rusija „susidoros (su Vakarais – red.) greičiau“, nei Vakarai gali susidoroti su Rusija mūšio lauke Ukrainoje.
Rusijos prezidentas pridūrė, kad problema nėra Vakarų pagalbos Ukrainai tiekimas, ir pažymėjo, kad Ukraina jau yra „visiškai sunaikinta“, kad iš jos „nieko neliko“ ir kad ji „egzistuoja tik iš pašalpų“.
V. Putinas užsiminė, kad Rusija Ukrainoje kariauja egzistencinį karą su Vakarais, ir pažymėjo, kad Vakarų retorika pastaruoju metu buvo nukreipta į tai, kaip „greitai užbaigti konfliktą“.
Ekspertai: Putinas mato derybas su Vakarais, o ne Ukraina
ISW analitikai atkreipia dėmesį: ši formuluotė reiškia, kad V. Putinas mato konfliktą ir galimas derybas tarp Rusijos ir Vakarų, o ne konfliktą ir galimas derybas tarp Rusijos ir Ukrainos.
V. Putinas pridūrė, kad Rusija taip pat nori užbaigti konfliktą tarp Rusijos ir Vakarų, bet tik Kremliaus sąlygomis, ir pabrėžė, kad Rusija neatsisakys savo pozicijų.
Kaip rašo ISW analitikai, Rusijos prezidentas nelaiko Ukrainos nepriklausoma veikėja, todėl savo plataus masto invaziją į Ukrainą vaizduoja kaip Rusijos ir Vakarų konfrontaciją – sąmoningai iškraipydamas tikrovę, kad Rusija įsiveržė į Ukrainą siekdama sunaikinti Ukrainos suverenumą ir teritorinį vientisumą.
Be to, pasak ekspertų, V. Putino dėmesys naratyvų keitimui Vakaruose gali reikšti, kad jis bet kokį Vakarų paramos Ukrainai mažėjimą ir bet kokius Ukrainos pralaimėjimus mūšio lauke suvokia ir (arba) pateikia kaip Rusijos pergalę šioje tariamoje Rusijos ir Vakarų konfrontacijoje.
Tai, kad V. Putinas savo karą Ukrainoje pristato kaip Rusijos kovą su Vakarais, o ne su Ukraina, rodo, kad jis neketina geranoriškai derėtis su Ukraina ir kelia informacines sąlygas, kuriomis siekiama įtikinti Vakarus derybomis išduoti Ukrainą, pastebi ISW analitikai.
Putinas bando užmaskuoti savo tikslus
Tikėtina, kad V. Putinas sąmoningai ir melagingai verčia Ukrainą atrodyti bejėgiu pėstininku Rusijos ir Vakarų konflikte, kad užmaskuotų savo ekspansionistinius ir maksimalistinius tikslus – įtvirtinti visišką veiksmingą Rusijos kontrolę Ukrainoje.
„Sausio 1 d. Putino pareiškime dėl derybų kalbama apie jo ketinimą derėtis tik su Vakarais dėl Ukrainos ateities Rusijos įtakos sferoje ir tik dėl Vakarų atsisakymo remti Ukrainą“, – sakoma pranešime.
Panašios pozicijos V. Putinas laikėsi ir anksčiau, kai 2021 m. gruodžio mėnesį paskelbė du ultimatumus Jungtinėms Valstijoms ir NATO, kuriais buvo siekiama priversti Vakarus pripažinti Rusijos įtakos sferą Rytų Europoje pripažįstant esminius Ukrainos suvereniteto elementus vardan V. Putino kurstomo Vakarų ir Rusijos konflikto deeskalacijos.
Bet koks Vakarų įsipareigojimas derėtis dėl Ukrainos ateities apeinant Ukrainą būtų signalas Rusijai, kad ji gali primesti savo valią šalims, kurios, jos manymu, priklauso jos įtakos sferai, galimai įskaitant Suomiją ir Moldovą, apie kurias Rusijos veikėjai pradėjo kurti informacinį kontekstą būsimoms kampanijoms, įspėja ISW analitikai.
Jie taip pat pastebi, kad V. Putinas gali išplėsti savo karinius tikslus Ukrainoje ir įtraukti konfrontaciją su Vakarais, kad sudarytų sąlygas nuolatiniam Rusijos kariuomenės stiprinimui ir pateisintų dideles aukas mūšio lauke.
Be to, jo pareiškimai greičiausiai rodo, kad jis rengia ilgalaikį pateisinimą, kodėl kariuomenė turi būti mobilizuota ir dalyvauti mūšiuose, kad tariamai gintų Rusijos suverenitetą nuo Vakarų.
ir jų garbingą kelią
jau putka triedžia net baisu
kai mato belgorodas dega
