Kaip rašo „The Wall Street Journal“ (WSJ), Kinija, kuri ilgą laiką turėjo nedidelį branduolinį arsenalą, sparčiai vejasi JAV, o Rusija kuria visą eilę naujos kartos sistemų, nukreiptų prieš Amerikos miestus.
Tuo tarpu, jei Rusija ir JAV vis dar laikosi tam tikrų apribojimų dėl ginklų kontrolės, pavyzdžiui, START III sutarties, kurios galiojimas baigiasi vasario mėnesį, Kinija, nesusijusi jokiomis prievolėmis, sparčiai veržiasi į priekį.
Amerikiečių vertinimu, iki 2030-ųjų vidurio Pekinas susilygins su JAV pagal dislokuotų branduolinių galvučių skaičių.
„Šiuo metu pastebima tendencija didinti branduolinius arsenalus, o ne juos mažinti“, – teigė buvęs Pentagono darbuotojas Matthew Kroenigas.
„Mes įžengiame į trečiąjį branduolinį amžių, kuris bus labiau panašus į Šaltąjį karą nei į 1990-uosius ir 2000-uosius metus“, – pridūrė jis.
Remiantis Amerikos mokslininkų federacijos duomenimis, JAV, kurios nuo 1992 m. nevykdė branduolinių bandymų, šiuo metu turi 5117 branduolinių galvučių, įskaitant 3700, kurios yra išimtos iš ginkluotės. Tuo tarpu Rusija turi 5459, o Kinija – 600.
Be to, pabrėžia WSJ, Šiaurės Korėja, branduolinio klubo naujokė, kuri praėjusiais metais sudarė oficialią karinę sąjungą su Rusija, turi apie 50 branduolinių galvučių ir aktyviai investuoja į tarpžemynines raketas ir povandeninius laivus, galinčius smogti JAV teritorijai.
JAV lėtai reaguoja į naujas grėsmes
„Visa mūsų branduolinio modernizavimo programa buvo pagrįsta įsitikinimu, kad mes toliau mažinsime karines išlaidas su Rusija ir kad Kinija bei Šiaurės Korėja nekelia grėsmės JAV pozicijai. Visos šios prielaidos pasirodė esą klaidingos“, – teigė Vipinas Narangas, Masačusetso technologijų instituto branduolinės saugumo politikos centro direktorius.
Tuo tarpu Kinija šiuo metu nėra suinteresuota derybomis dėl ginklų kontrolės, nes nori pasivyti JAV ir Rusiją ir teigia, kad dvi didžiausios branduolinės valstybės pirmiausia turi sumažinti savo ginklų arsenalą.
„Kinija turėtų padidinti savo arsenalą tiek, kad JAV niekada net nedrįstų pagalvoti apie branduolinio ginklo panaudojimą prieš Kiniją. Tada įprastų kovinių veiksmų kare Kinija galėtų laimėti“, – teigė atsargos pulkininkas Zhou Bo, buvęs Kinijos gynybos ministerijos Saugumo bendradarbiavimo centro direktorius.
Kaip Rusija grasina branduoliniais ginklais
„Akivaizdu, kad rusai visada išsitraukia branduolinę kortą, kai situacija susiklosto ne jų naudai. Tai strateginė komunikacija“, – WSJ teigė aukštas Vakarų pareigūnas.
Tačiau nepaisant viso triukšmo, Rusijos „stebuklingieji“ ginklai „Burevestnik“ ir „Poseidon“ nėra visiškai parengti eksploatacijai ir turi labiau psichologinę, o ne karinę vertę, mano Fabianas Hoffmanas, branduolinio ginklo ir raketų technologijų ekspertas iš Oslo universiteto.
„Rusams didžiąja dalimi motyvacija yra tiesiog baimės faktorius, verčiantis mus kalbėti apie šį baisų ginklą“, – sakė F. Hoffmanas.
„Ji sunaudoja jų tyrimų ir plėtros biudžetą. Iš esmės tai yra pinigų švaistymas Rusijai. Kinai laikosi daug protingesnio požiūrio: jie tiesiog gamina kovines galvutes ir tarpžemynines balistines raketas, nesistengdami sukurti kažką keisto ir egzotiško“, – pabrėžia ekspertas.
Branduoliniai bandymai
Anksčiau Donaldas Trumpas įpareigojo Pentagoną pradėti branduolinių ginklų bandymus lygiomis sąlygomis su kitomis šalimis.
Tuo pačiu ekspertai įspėjo, kad šis sprendimas gali suteikti laisvę Kinijai ir Rusijai. Jei JAV grįš prie bandymų, tai gali kelti grėsmę sutarčiai, kuri dešimtmečius sulaikė daugumą valstybių nuo tokių žingsnių.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
