Kinijos virusas 2019-nCoV – tai tos pačios istorijos pasikartojimas tik aukštesniu lygiu. Ir ši epidemija nebus unikali, mano ekspertai.
Pasaulį prieš 17 metų išgąsdinęs SARS virusas – tai taip pat mutavęs koronavirusas. Tiesa, žmogus tuomet negalėjo jo perduoti inkubacinio laikotarpio metu, ir reikėjo pusmečio, kad apsikrėstų tiek žmonių, kiek nuo 2019-nCoV per mėnesį.
SARS mutavo šikšnosparnių organizmuose ir vėliau persidavė žmogui. Pirminis šių metų koronaviruso nešiotojas nėra žinomas. Tačiau ekspertas Vincentas Munsteris įsitikinęs, kad, greičiausiai, ir šiuo atveju tai bus tie patys šikšnosparniai. Tikėtina, tarpine grandimi buvo gyvatės. Manoma, kad pirminis viruso plėtros šaltinis – milžiniškas Uhano jūros gėrybių turgus, kuriame buvo parduodami ir gyvi, ir ką tik užmušti gyvūnai.
Kol tokia įprasta Azijos šalims praktika tęsis, kils ir kitos epidemijos, įsitikinęs ekspertas. Jo teigimu, toks viruso plitimo mechanizmas yra stipriai susijęs su tuo, kaip veikia ir kaip mutuoja koronavirusas. Jo apvalus branduolys yra padengtas karūną primenančiais iškilimais – dėl to šie virusai ir gavo tokį pavadinimą. Būtent tie „iškilimai“ užsikabina už tam tikrų ląstelių, o kai virusas mutuoja, keičiasi ir tie „iškilimai“, kartais įgaudami galimybę užkrėsti naujas ląsteles. Retais atvejais – ir žmogaus.
2017-ųjų tyrimai parodė, kad šikšnosparnių organizmuose tokių virusų yra daug daugiau, negu kituose gyvūnuose. Tai siejama su ypatinga šikšnosparnių sandara, šie gyviai sugeba labai staigiai keisti savo kūno temperatūrą, todėl virusai juose geba mutuoti tokiomis sąlygomis, kurios neprieinamos kituose organizmuose.
Turgūs ir šikšnosparniai yra pavojingi
Johnso Hopkinso universiteto specialistas Ericas Toneris, numatė pavojingo koronaviruso plitimą likus trims mėnesiams iki tokio tipo viruso pasirodymo Kinijoje. Jo skaičiavimai parodė, kad per pusantrų metų gali mirti iki 65 mln. žmonių.
„Infekciniai susirgimai pasirodys vėl ir vėl. Manau, kad tai yra mūsų pasaulio dalis“, – tvirtina E. Toneris.
„New York Times“ mokslo redaktorius Davidas Cammenas savo straipsnyje Azijos turgus, kuriuose nesilaikoma jokių sanitarinių taisyklių ir klesti prekyba laukiniais gyvūnais, vadina pagrindine būsimų epidemijų priežastimi.
Uhanas – labiausiai apgyvendintas centrinės Kinijos miestas, kuriame gyvena daugiau nei 11 mln. žmonių, ir tapo tam tikra prasme idealia vieta tokios epidemijos atsiradimui.
Antroji sąlyga – aktyvus žmogaus kišimasis į ekosistemą, kas paskatina ir sustiprina kontaktų su laukiniais gyvūnais tikimybę: „Iš pradžių nuo gyvūno žmogui, o vėliau – nuo žmogaus žmogui, ir kartais – pandemijos mastu“.
Trys iš keturių naujų infekcijų kilo nuo gyvūnų ir vėliau buvo perduotos žmogui.
„Taigi, nerimaudami dėl dabartinės epidemijos, pradėkite nerimauti ir dėl ateityje kilsiančių“, – perspėja ekspertas.
Mokslininkai apie šią grėsmę perspėja jau 20 metų – dar iki SARS pasirodymo 2003-iaisiais ar kito koronaviruso MERS epidemijos 2012-aisiais.
Tačiau esminių pokyčių šioje srityje nematyti. Daugiau kalbama apie tai, kaip tvarkytis su jau kilusia epidemija, negu tai, kaip ją užkardyti.
