Trečiosios pagal dydį Europos ekonomikos premjeras iki trečiadienio turi užsitikrinti pakankamą politinę paramą, kad išgelbėtų savo koalicinę vyriausybę, susidūrusią su daugybe iššūkių – nuo sparčiai augančios infliacijos iki karo Ukrainoje.
M. Draghi – italų technokratas, anksčiau vadovavęs Europos Centriniam Bankui – gerokai sustiprino savo šalies vaidmenį pasaulyje ir Europoje.
Krizė šalį ištiko kritiniu metu, nes jai gresia prarasti milijardus eurų iš Europos Sąjungos atsigavimo po COVID-19 pandemijos fondo, jei iškils grėsmė svarbiausių struktūrinių reformų įgyvendinimui.
Tačiau M. Draghi vadovauja sunkiai valdomai koalicijai, vienijančiai visas pagrindines italų politines jėgas, išskyrus ultradešiniųjų partiją „Italijos broliai“. Vidaus nesutarimai valdančiųjų gretose vis didėjo artėjant kitų metų pradžioje turintiems įvykti visuotiniams rinkimams.
Politinė krizė prasidėjo ketvirtadienį, kai populistinis Penkių žvaigždučių judėjimas (M5S) nusprendė nedalyvauti balsavime dėl nepasitikėjimo, surengtame dėl pagalbos pragyvenimo išlaidoms paketo. M5S, itin žemus populiarumo reitingus turintis koalicijos partneris, kai kurioms šios priemonės nuostatoms prieštaravo.
Vyriausybė balsavimą atlaikė, bet M. Draghi pareiškė ketinantis atsistatydinti.
Tačiau prezidentas Sergio Mattarella (Serdžas Matarela), politinių krizių akimirkomis tampantis įtakinga figūra, atsisakė priimti M. Draghi atsistatydinimą. Valstybės vadovas nurodė premjerui kitą savaitę grįžti į parlamentą ir įsivertinti, kiek jis turi pasitikėjimo.
„Spaudimas auga“
Analitikai sako, kad M. Draghi galėtų pasakyti kalbą ir joje apibrėžti naują kelią į priekį, o tada paprašyti parlamento balsavimo dėl pasitikėjimo arba pakartotinai deklaruoti norą atsistatydinti.
„Turime labai nestabilią situaciją, spaudimas auga, užkulisiuose atliekama daug diplomatinio darbo, o iki [balsavimo] dar lieka keturios dienos“, – naujienų agentūrai AFP sakė konsultacijų firmos „Policy Sonar“ analitikas Francesco Galietti (Frančeskas Galietis).
„Bet koks signalas, kad Draghi neatlaikys 2023 metų parlamento rinkimų ar net pasitrauks iš posto anksčiau, kelia susirūpinimą rinkose“, – naujienų agentūrai AFP sakė draudikės „Axa“ vyriausiasis ekonomistas Gilles'is Moecas (Žilis Moekas).
Nors politinės krizės Italijoje nėra naujiena, ši krizė „beprecedentė“, nes tokie yra geopolitiniai veiksniai, sakė F. Galietti ir paminėjo įtampą dėl Rusijos karo Ukrainoje.
M. Draghi pirmadienį ir antradienį turi lankytis Alžyre, kuris yra labai svarbus gamtinių dujų tiekėjas, Italijai boikotuojant rusiškas gamtines dujas. Sugrįžęs jis kreipsis į parlamentą, nepriklausomai nuo to, ar bus rengiamas balsavimas dėl pasitikėjimo.
F. Galietti sakė, kad balsuoti prieš M. Draghi šiam sugrįžus iš Alžyro gali būti „labai sunku, nes pasirodytum kaip Rusijos marionetė“. Tačiau kiti nusiteikę skeptiškiau.
Daug kam atrodo, jog M. Draghi būtų itin sudėtinga tęsti darbą, nors techniškai jis turi pakankamai balsų, kad laimėtų balsavimą dėl pasitikėjimo – su M5S ar be jo.
„Draghi vyriausybė ir ją rėmusi koalicija privalo tęsti [darbą], bet šiuo metu man tai atrodo labai, labai sunku“, – penktadienį radijui „RTL 102.5“ sakė užsienio reikalų ministras Luigi Di Maio (Luidžis Di Majas).
Italijos laikraščiai penktadienį skyrė daug dėmesio užkulisinėms politinėms kovoms.
„Draghi atsistatydina, [o] Italijai gresia chaosas“, – skelbė dienraščio „La Stampa“ antraštė.
„Savižudiški instinktai“
Laikraščio „Corriere della Sera“ redaktoriaus skilties autorius Massimo Franco (Masimas Frankas) rašė, kad M. Draghi atsistatydinimas reiškia „politinės Italijos savižudiškų instinktų triumfą“ dėl M5S – partijos, „beviltiškai trokštančios kelių procentinių punktų, kad išgyventų“ – manevravimo.
M5S nusprendė sugriauti „pereigą prie stabilumo ir normalios būklės... vadovaujamą iškiliausios turimos asmenybės“, rašė M. Franco.
Ekspertai šį partijos žingsnį vertina kaip bandymą patikti savo eiliniams rinkėjams prieš kitų metų rinkimus, nes dabar jos populiarumas tėra 11 procentų.
Italijos kairiosios pakraipos ir centristų partijos ragino paremti M. Draghi, o dešiniojo sparno „Italijos broliai“ ir partija „Lyga“ ragina sušaukti pirmalaikius rinkimus.
„Atsistatydinus Draghi... su šios [sudėties] parlamentu baigta“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė „Italijos brolių“ lyderė Giorgia Meloni (Džordža Meloni).
„Šis parlamentas nebeatstovauja italams... Rinkimai – dabar“, – rašė G. Meloni, jos partijai šiuo metu pirmaujant pagal populiarumą.
Kai kurie politiniai lyderiai mano, kad pirmalaikiai rinkimai yra pageidautini, „nes vyriausybės galimybės priimti papildomas reformas ir politiškai sunkius sprendimus yra kone išsemtos“, sakė konsultavimo firmos „LC Macro Advisors“ ekonomistas, Londono ekonomikos mokyklos profesorius Lorenzo Codogno (Lorencas Kodonjas).
„Draghi nenori, kad jo kadencija užgestų su skausmingais ir lėtais kankinimais“, – pridūrė jis.
