„Strana.ua“ portalo žurnalistai sudarė penkių labiausiai tikėtinų karo Donbase scenarijų. Jie pažymėjo, kad pasiekti taiką regione jau šiais metais gali tapti prioritetine prezidento Volodymyro Zelenskio užduotimi.
Pirmasis scenarijus – inercinis, kurio požymis pasireikš bet kokio proveržio, nesvarbu į kurią pusę, Donbase nebuvimu, išskyrus naujus apsimainymus belaisviais, Normandijos formatu atliktų apšaudymų mažinimų ir periodiškai atitraukiamų pajėgų tam tikruose susikirtimo taškuose. Kaip parodė neseniai Paryžiuje vykusio Normandijos ketverto susitikimo rezultatai, Ukraina ir Rusija turi visiškai skirtingus požiūrius į Minsko susitarimų politinės dalies realizavimo vertinimą.
Jeigu Kijevas nori atgauti sienos kontrolę iki rinkimų nekontroliuojamoje teritorijoje, tai Maskva remiasi Minsko susitarimais, anot kurių sienos kontrolė Ukrainai bus perduodama po vietos rinkimų, o baigsis po atliktų šalies konstitucijos pakeitimų, kurie įtvirtins ypatingą Donbaso statusą.
Rusijoje baiminamasi, kad Ukraina, vos gavusi sienos kontrolę, iškart pamirš rinkimų ir ypatingojo Donbaso statuso istoriją, rašoma strana.ua. Ukraina, tiksliau V. Zelenskio administracija, baiminasi vidinių sukrėtimų – nacionalistų ir „karo partijos“, kurie pasisako prieš rinkimus iki sienos perdavimo, keliamų neramumų. Dar viena problema yra ginkluotų DNR ir LLR smogikų likimas: jeigu „Zelenskio partija“ reikalauja juos išvesti iš Donbaso, tai jų priešininkai vadina juos „liaudies milicija“, kurios egzistavimas yra įtvirtintas ir Minsko susitarimuose.
Daugelis prognozių rodo tai, kad šias metais problemos išspręsti nepavyks, nors V. Zelenskis ir aktyviai dirbs šia kryptimi, palaikydamas „taikos prezidento“ įvaizdį, net jeigu tai ir neduos konkretaus rezultato. Anot ukrainiečių leidinio „Strana“, V. Zelenskiui tai yra svarbu dėl artėjančių vietos rinkimų. Vėliau, jeigu kompromisas nebus pasiektas, tai taikos procesas, kaip jau buvo ir P. Porošenkos kadencijos metu, bus įšaldytas. Be to, Rusijos žiniasklaida anksčiau pareiškė, kad Kremlių patenkintų ir situacijos vystymasis pagal „Gruzijos scenarijų“, kuomet diplomatinės problemos iš esmės netrukdo sėkmingam ekonominiam bendradarbiavimui.
Yra ženklų, rodančių, kad situacija gali kisti – globalus nuovargis nuo konflikto tiek visame pasaulyje, tiek ir pačioje Ukrainoje, su tuo yra susijęs ir „karo partijos“ įtakos mažėjimas Ukrainoje. Maža to, V. Zelenskio rinkėjai reikalauja realaus proveržio taikos pasiekimui, ir inercinis scenarijus iš esmės palaidotų jo politinę karjerą. Visa tai gali pastūmėti prezidento komandą ieškoti kitų „taikių“ Donbaso scenarijų.
Antrasis scenarijus numato, kad Ukraina imsis nuolaidų, išpildydama Minsko susitarime numatytą rinkimų ir ypatingojo statuso sąlygą (taip pat sutiks su „liaudies milicija“) iki pasienio su Rusija kontrolės atgavimo. Tokiu atveju tolimesnių sąlygų nevykdymas iš Rusijos pusės leistų Ukrainai anuliuoti rinkimų rezultatus ir atšaukti ypatingąjį Donbaso statusą be rimtesnės Vakarų reakcijos. Tačiau Konstitucijos pokyčiai, taip pat numatyti susitarime, iššauktų negatyvią reakciją ne tik iš „karo partijos“ šalininkų pusės, tačiau ir paties V. Zelenskio gretose, ir išprovokuos susiskaldymą valdančiosios partijos viduje.
Trečiasis scenarijus numato, kad nusileisti turėtų Rusija, tikėdamasi tokiu būdu Vakarų sankcijų atšaukimo. Nepaisant to, kad Rusijos prezidentas reikalauja pažodinio Minsko susitarimų vykdymo, jo patarėjas Andrejus Ermakas mano, kad dėl sankcijų atšaukimo Rusija galėtų „siekti kompromiso su Ukraina“. Kita vertus, tai reikštų atiduoti Donbasą ir savo pačių tautos ar Kremliaus sąjungininkų nusivylimą. Tokiu atveju Maskvai tektų tvarkytis su ir taip mažėjančiu stabilumu šalies viduje. Vakarai gali grąžinti sankcijas kada tik panorėję ir bet kokiu pagrindu. Todėl tarp alternatyvių scenarijų labiausia tikėtinas atrodo kompromisinis – kuomet nuolaidas, susijusias su pasienio kontrole, taikytų abi pusės.
Ketvirtasis variantas numato kompromiso, kurio metu rusai atiduoda sienos kontrolę ne ukrainiečiams, o tarptautinėms pajėgoms, planą. Ši tarptautinė jėga turės kontroliuoti sieną ir garantuoti tokį saugumo lygį, kuris užtikrintų rinkimų organizavimą. Tokią įvykių eigą, „Strana“ teigimu, neseniai įvardijo JAV patikėtinis Ukrainos klausimais Williamas Tayloras. Jo manymu, tai užtikrinti galėtų JT arba ESBO misija.
Tačiau šis variantas atsiremia į anksčiau minėtos „liaudies milicijos“ ir ypatingojo statuso problemas. Aišku, kad Maskva nepasitenkins įstatymu, kurį galima vienu balsavimu bet kada atšaukti. Reikės kažkokių teisinių ypatingojo statuso garantijų. Net jei tai bus ribotas laikotarpis – 5 ar 10 metų. Ukrainiečių manymu, šių metų pavasarį gali įvykti antras „Normandijos principu“ paremtas V. Zelenskio ir V. Putino susitikimas, kuriame gali būti pasiektas tokio susitarimo kompromisinis susitarimas. Jeigu šis variantas bus palaimintas JAV, tai problemų su „karo partija“ Kijevas gali nesibaiminti.
Penktasis scenarijus numato karinio konflikto eskalaciją. Toks variantas yra mažai tikėtinas, tačiau turi savo galimybes „įgauti kūną ir kraują“ bandant pasiekti kompromisą. Pačia trapiausia taika bus valdžios perdavimo Donbase metu – nuo smogikų pajėgų iki teisėtai išrinktų. Tokiu atveju atsiveria plačios karinių provokacijų galimybės, kurios gali greitai įtemptą situaciją paversti plataus masto karu – net ir pasienį su Rusija saugant tarptautiniams taikdariams. Kita vertus, daugelis rimtų klausimų tarp Ukrainos ir Rusijos jau išspręsti, todėl šis scenarijus lieka mažai tikėtinu.
