D. Kuleba socialiniame tinkle „Twitter“ taip pat pridūrė, kad esamą situaciją dėl Ukrainos maisto eksporto į kitas valstybes aptarė su Lietuvos užsienio reikalų ministru.
Pasak D. Kulebos, Lietuva puikiai supranta Ukrainos saugumo situaciją, o tam, kad Odesa būtų apsaugota nuo rusų okupantų, Kyjivui šiuo metu reikia dar daugiau sunkiosios ginkluotės.
Europos Komisija iki kitos savaitės pabaigos nuspręs dėl ES kandidatės statuso Ukrainai
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen šeštadienį pranešė, kad jos vykdomosios valdžios institucija „iki ateinančios savaitės pabaigos“ pateiks galutinę išvadą, ar Ukrainai turėtų būti suteiktas kandidatės įstoti į Europos Sąjungą statusas.
„Šiandieninės diskusijos leis mums užbaigti savo vertinimą iki kitos savaitės pabaigos“, – U. von der Leyen sakė Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui per iš anksto neskelbtą vizitą Kyjive.
Tai buvo pirmas kartas, kai ES viešai nurodė tikslų laiką, kada Komisija pateiks savo nuomonę. Galutinį sprendimą, ar suteikti šį statusą, dar turės priimti visos 27 bloko narės. Kandidatės statusas – vienas pirmųjų žingsnių narystės ES link.
Pažadų nedalijo
Rusijai įsiveržus į Ukrainą vasario mėnesį, V. Zelenskis ėmė siekti, kad Ukraina būtų kuo greičiau priimta į Bendriją, ir pareikalavo atsakymo dėl jos kandidatūros iki šio mėnesio pabaigos.
Nors Kyjivas siekia kuo greičiau prisijungti prie ES, bloko pareigūnai ir vadovai perspėja, kad kelias į narystę yra ilgas ir gali užtrukti metus ar dešimtmečius.
Ukraina galimybę prisijungti prie ES mato kaip būdą sumažinti savo geopolitinį pažeidžiamumą, kurį išryškino Rusijos sukeltas karas.
U. von der Leyen, pasirodžiusi kartu su V. Zelenskiu trumpame pareiškime žiniasklaidai, jokių pažadų nedalino.
„Daug nuveikėte stiprindami teisės viršenybės principą, tačiau vis dar reikia įgyvendinti reformas, pavyzdžiui, kovoje su korupcija, modernizuojant administracinį valdymą, kad būtų lengviau pritraukti investuotojus“, – pažymėjo ji.
Komisijos vadovė daugiau dėmesio skyrė Ukrainos atstatymui, kai karas pasibaigs.
Tai, Pasak U. von der Leyen, „turėtų būti procesas, kurį visiškai kontroliuotų Ukraina“, o ES turėtų būti pasirengusi padėti ir prisidėti prie veiksmų plano, kuris „padėtų Ukrainai žengti europiniu keliu“.
Tikimasi, kad išvada dėl kandidatės statuso bus pateikta prieš birželio 23–24 dienomis vyksiantį Europos Vadovų Tarybos posėdį.
Kelios ES šalys, tarp jų Švedija, Danija ir Nyderlandai, nesutinka su tokio statuso suteikimu, o Vokietija savo pozicijos neišsakė.
Kritikai atkreipia dėmesį į dar prieš karą fiksuotas Ukrainos korupcijos problemas ir į tai, kad kitos šalys, pavyzdžiui, Šiaurės Makedonija ir Albanija, jau buvo toliau pažengusios, siekiant kandidatės statuso.
„Europiečių šeima“
Sprendimą EK greičiausiai priims ateinantį penktadienį, likus savaitei iki EVT posėdžio.
Ši U. von der Leyen kelionė į Ukrainą yra antra nuo karo pradžios. Paskutinį kartą ji lankėsi balandžio pradžioje ir simboliškai įteikė V. Zelenskiui klausimyną, tapsiantį „pagrindu“ diskusijoms dėl Kyjivo europinių siekių artimiausiomis savaitėmis.
Komisijos vadovė tuomet teigė, kad „Ukraina priklauso europiečių šeimai“.
Europos Sąjunga per dviejų milijardų eurų fondą padeda Ukrainai tiekti ginklus ir nuo invazijos suteikė daugiau kaip 700 mln. eurų vertės pagalbos ir paramos. Vis dėlto, kai kurios Bendrijos šalys, įskaitant Vokietiją, kaltinamos per lėtai tiekiančios ginkluotę.
Bendrija taip pat įvedė šešis sankcijų paketus Rusijai, įskaitant embargo dėl jos į bloką siunčiamos anglies ir naftos, taip pat ribojimus prezidentui Vladimirui Putinui artimiems oligarchams ir žiniasklaidos priemonėms.
