„Ukrainiečiams, kurie atlaikė agresyvų Rusijos puolimą šiaurės rytinėje Charkivo srityje, šios 17 laukimo dienų rodo, kad Baltieji rūmai ne kartą atsiliko nuo įvykių mūšio lauke ukrainiečių gyvybių kaina“, – rašo leidinys.
Vėlavimas priimti šį sprendimą pareikalavo daugelio Ukrainos karių, buvusių fronto linijose Charkivo srityje, gyvybių nuo gegužės 13 d., kai Ukraina oficialiai paprašė pakeisti Vakarų ginkluotės naudojimą Rusijos Federacijos teritorijoje, iki gegužės 30 d., kai JAV pareigūnai tam uždegė žalią šviesą.
„Mes tiesiog mokame krauju. Galima sėdėti kur nors biure Vašingtone ir 10 minučių gerti arbatą, o čia per 10 minučių jie gali surengti 10 oro smūgių ir nužudyti dešimtis žmonių“, – leidiniui sakė ukrainiečių brigados „Chartija“ įkūrėjas Vsevolodas Kožemiaka.
Ši brigada jau tris savaites laiko pozicija Lypcuose, Charkivo srityje, kuriuos nuolat atakuoja Rusijos pajėgos.
Pranašavo puolimą
Dar kovo mėnesį Kyjivo valdžia pranešė, kad prie Rusijos sienos su Charkivo sritimi telkiamos Rusijos ginkluotosios pajėgos. Kovo 22 d. prasidėjo intensyvus Charkivo puolimas, kurio metu buvo suplanuotos bombos ir kiti išpuoliai, sugadinę energetikos infrastruktūrą ir panardinę didžiąją miesto dalį į tamsą.
Kovą į Kyjivą atskrido JAV patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake‘as Sullivanas ir paragino Ukrainos pareigūnus įrengti gynybines pozicijas pasienyje netoli Charkivo. Tačiau kariams bandant kasti tranšėjas ir įtvirtinimus, Rusijos artilerija apšaudė vietovę, neleisdama judėti žemės kasimo technikai. Naktį kariams teko kasti kastuvais.
Pasak leidinio šaltinio, balandžio viduryje JAV Pentagono vadovas Lloydas Austinas susirūpino, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos gali užimti Charkivą.
Kai balandžio mėnesį prasidėjo išpuoliai ir balandžio 20 d. JAV pagaliau patvirtino pagalbą Ukrainai, JAV beveik iš karto pradėjo siųsti Kyjivui priešlėktuvinės gynybos ir artilerijos šaudmenis, tačiau jau buvo per vėlu.
Gegužės 10 d. Rusija pradėjo puolimą, ir jos kariai greitai kirto šiaurinę Ukrainos sieną netoli Charkivo. Po kiek daugiau nei savaitės rusai įžengė į pasienio miestą Vovčanską. Rusija be perstojo bombardavo ukrainiečius planinėmis bombomis ir artilerija. Ukrainiečių kariai sako, kad patirtų nuostolių buvo galima išvengti, jei Ukraina būtų galėjusi smogti Rusijai pasitelkusi amerikiečių techniką, kurios Kyjivas seniai troško.
„Jei būtume turėję galimybę smogti štabui, amunicijos sandėliams, kariuomenės ir transporto priemonių sankaupoms, situacija būtų buvusi visiškai kitokia“, – leidiniui kalbėjo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 57-osios brigados žvalgybos bataliono vadas Denysas Jaroslavskis.
„Ir tada, ir dabar visi sandėliai ir štabai yra Rusijos teritorijoje šioje fronto linijos dalyje“, – pridūrė jis.
Pasiekti „taip“
Ukrainos pareigūnai oficialiai paprašė Vašingtono panaudoti amerikiečių įrangą smūgiams Rusijos teritorijoje gegužės 13 d., praėjus trims dienoms nuo naujojo puolimo pradžios.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas turėjo atvykti į Kyjivą kitą dieną, tačiau buvo gautas skubus ukrainiečių prašymas, kuris negalėjo laukti. Trys aukščiausi Joe Baideno saugumo pareigūnai – J. Sullivanas, Ll. Austinas ir Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas Charles‘as Q. Brownas Jr. – per apsaugotą vaizdo skambutį įdėmiai klausėsi, kaip jų kolegos ukrainiečiai pasakojo apie savo pajėgas ir civilius gyventojus, nukentėjusius nuo Rusijos puolimo prieš Charkivą.
90 minučių ukrainiečiai primygtinai reikalavo, kad galėtų panaudoti amerikietiškus ginklus ir apšaudyti strategiškai svarbią Rusijos teritoriją, kad jų miestas nebūtų užimtas.
„Tai buvo išsamus pokalbis“ apie jiems reikalingus ginklus, žurnalistams sakė J. Sullivanas, ir raginimas „kuo greičiau gauti šiuos dalykus, kad galėtume veiksmingai gintis nuo Rusijos puolimo“.
Po vaizdo skambučio trys amerikiečių pareigūnai sutiko, kad ukrainiečių kreipimasis yra prasmingas ir kad J. Bidenui reikėtų rekomenduoti suteikti Ukrainai leidimą smogti Rusijos Federacijos teritorijoje.
Prezidentas sutiko su raginimu sušvelninti apribojimus Ukrainai naudoti amerikietiškus ginklus, leidiniui sakė aukštas administracijos pareigūnas.
„Tai buvo labai svarbu. Paskui iš tikrųjų liko tik politikos formavimas, pasirengimas ją įgyvendinti ir tinkamas vykdymo užtikrinimas“, – sakė pareigūnas.
Kitą savaitę J. Sullivanas sušaukė vyriausybės pareigūnų susitikimą, kad užbaigtų sprendimą ir aptartų, kokios ginklų rūšys galėtų padėti sustabdyti Rusijos karių ir artilerijos puolimą, o kokių ginklų nereikėtų svarstyti.
Kai kurie buvę JAV pareigūnai sutiko, kad pakeitimai yra sveikintini, tačiau pavadino juos pavėluotais.
