Viena moteris stebėjo šiuos apsikeitimus belaisviais, kai jos vyras buvo Rusijos nelaisvėje. Moteris, paprašiusi neviešinti jos vardo, pasakojo, kad karo belaisviai gauna maisto tik tada, kai grįžta į Ukrainą.
„Buvo vienas ukrainiečių kareivis, kuriam davė šokolado plytelę... Mačiau, kaip jis ją išvyniojo, priglaudė prie veido, užmerkė akis ir lėtai įkvėpė, – tyliai pasakojo ji, žiūrėdama į savo kojas ir purtydama galvą. – Kai apie tai pagalvoju, man vis dar šiurpsta oda“.
Nelaisvėje laikoma apie 900 karių
Portalas „Kyiv Independent“ skelbia, jog po kelių mėnesių moteris sulaukė skambučio iš Ukrainos karo belaisvių koordinavimo štabo. Jai pranešė, kad jos vyras sugrąžintas. Tačiau ne visiems taip pasisekė.
Po kelių dienų, kai grįžtamasis ryšys iš Marijos vyro Serhijaus dingo, ji tikėjosi blogiausio. Serhijus, kuris gynė „Azovstal“ gamyklą Mariupolyje, buvo paimtas į nelaisvę 2022 m. gegužę. Jis yra vienas iš daugiau kaip 900 Ukrainos brigados „Azov“ karių, vis dar laikomų nelaisvėje Rusijoje.
„Praėjo daugiau nei metai, o aš vis dar nieko nežinau nei apie jį, nei apie jo buvimo vietą“, – sakė Marija leidiniui „The Counteroffensive“.
Trečius metus vykstant pilno masto Rusijos karui prieš Ukrainą, bene vienintelis abiejų šalių bendradarbiavimas vyksta per specialią Koordinacinio štabo grupę, kuriai pavesta derėtis dėl apsikeitimo belaisviais. Nuo plataus masto karo pradžios Ukraina ir Rusija įvykdė daugiau kaip 50 apsikeitimų belaisviais, iš viso Ukrainai grąžinta daugiau kaip 3 tūkst. karo belaisvių.
Marija, kaip ir kitų karo belaisvių artimieji, nežino, ar ir kada jos vyras bus grąžintas. Ukrainos ir Rusijos derybų dėl apsikeitimo belaisviais beveik neįmanoma suprasti ar nuspėti.
„Rusija žino, kad Ukrainai trūksta darbo jėgos“
Portalas „The Counteroffensive“ kalbėjosi su įkaitų derybų specialistu Kostu Rimša, kuris 2014–2022 m. padėjo mokyti Ukrainos karo belaisvių derybininkus. K. Rimša paaiškino, kad Rusija yra pasirengusi vilkinti ir trukdyti derybas dėl karo belaisvių.
„Rusija žino, kad Ukrainai trūksta darbo jėgos, – aiškino jis. – Ir nemaža dalis karo belaisvių grįš į kovą Ukrainoje“.
Pasak Koordinacinio štabo atstovo spaudai Petro Jacenkos, Rusijos politika yra „neremti Ukrainos, neteikti jokios aiškios informacijos“.
Rusija taip pat žino, kad ukrainiečių karių išlaikymas kelia problemų prezidentui Volodymyrui Zelenskiui. P. Jacenka pabrėžė, kad Rusija sako belaisvių artimiesiems, kad jei jie išeis protestuoti, jų artimieji bus grąžinti – taip bandoma sukelti sumaištį šalies viduje.
Svarbu „teisingai sužaisti kortomis“
Taigi, kai derybininkai pagaliau atsidurs vienas priešais kitą prie derybų stalo, jiems labai svarbu teisingai sužaisti kortomis. Jie turės pasiruošę kalbas, sąrašą, dėl ko yra pasirengę derėtis ir dėl ko ne, ir sąrašą, dėl ko galėtų derėtis tam tikromis aplinkybėmis. Taip pat labai svarbu, kad jie nemeluotų.
„Turite pasirodyti kuo patikimesnis... Jei vis dėlto meluojate, turite tai užsirašyti ir pasilikti kaip priminimą. Svarbu tai, kaip pasiruošiama deryboms, svarbūs ir jose dalyvaujančių asmenų charakteriai.
Reikia turėti sveiką protą, kitaip nesugebėsite atlikti darbo... Galima tik mokyti atsipalaidavimo pratimų ir kvėpavimo pratimų. Tačiau paprastos psichologinės technikos neveiks, jei pasirinksite netinkamą žmogų“, – teigė K. Rimša.
K. Rimša pridūrė, kad už patalpos ribų dirba psichologai, kurie užtikrina, kad derybininkas išliktų ramus. Psichologai taip pat naudoja neurolingvistinio programavimo techniką, žinomą akronimu MICE (pinigai, ideologija, kompromisas, ego), kad sukurtų opozicinio derybininko charakterio profilį.
Pavyzdžiui, viena pusė gali atsiųsti derybininką, kuris atrodo beveik identiškai kitos pusės derybininkui, tačiau yra dvigubai aukštesnis už jį. Nors šis metodas dažniau taikomas derybose dėl įkaitų, o ne dėl karo belaisvių, K. Rimša sakė, kad visada yra psichologinių aspektų, pavyzdžiui, kodėl kita pusė gali norėti tam tikro belaisvio.
Tačiau P. Jacenka pabrėžė, kad beveik neįmanoma rasti modelio, pagal kurį būtų galima suprasti, kokiais kariais Rusija galėtų norėti apsikeisti – tai labai sudėtingas, ilgalaikis procesas.
Pavyzdžiui, kai Ukraina susitarė su Rusija apsikeisti 10 sunkiai sužeistų ukrainiečių karo belaisvių. Pasak jo, Rusijai būtų buvę naudinga juos grąžinti Ukrainai, atsižvelgiant į tai, kad jų gydymas brangiai kainuotų. Tačiau vietoj to Rusija grąžino penkis sužeistus ir penkis nesužeistus karius.
„Net neįsivaizduojame kodėl“, – purtydamas galvą sakė P. Jacenka.
Kadangi kiekvienos derybos yra visiškai skirtingos ir nulemtos unikalių veiksnių, Marija atidžiai stebi šiuos apsikeitimus karo belaisviais, tikėdamasi, kad vieną dieną bus išlaisvintas ir jos vyras Serhijus.
