Portalas BBC skelbia, jog prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad vien kovą ant Ukrainos buvo numesta 3 000 tokių bombų. Vovčansko policijos viršininkas Oleksijus Charkivskis iš arti matė sklendžiančių bombų poveikį.
Žiaurus poveikis
„Nėra žodžių, kuriais būtų galima apibūdinti sklendžiančios bombos atakos padarinius. Atvažiuoji ir matai žmones, kurie guli susprogdinti į gabalus“, – sako O. Charkivskis.
Sklendžiančios bombos sukurtos prie senų sovietinių bombų pridėjus sulankstomus sparnus ir palydovinę navigaciją. Jos yra pigios, bet mirtinos.
Neseniai Europos politikos analizės centro (CEPA) parengtoje ataskaitoje teigiama, kad sklendžiančių bombų vaidmuo buvo lemiamas užimant kadaise stipriai įtvirtintą svarbų rytinį Avdijivkos miestą.
Dabar Rusijos pajėgos naudoja šias bombas šiauriniam Charkivo miestui pulti. Ukrainai kol kas sunkiai sekasi joms pasipriešinti.
Išpuolių mastas išaugo
Vovčansko policijos viršininkas padėjo evakuoti pasienio kaimus fronto linijoje Charkivo srityje, kur pastaruoju metu veržėsi Rusijos pajėgos.
Sėdėdamas savo policijos automobilyje jis pasakoja, kad išpuolių mastas smarkiai išaugo.
„Per pastaruosius šešis mėnesius į mus gana dažnai pataikydavo sklendžiančios bombos, gal 5–10 bombų per savaitę. Bet šį mėnesį jų buvo daug daugiau nei bet kada anksčiau“, – sakė jis.
Rusija gali sukaupti didelius sklendžiančių bombų kiekius, nes jos gana lengvai gaminamos.
„Sprogstamoji dalis iš esmės yra įprastinė laisvojo kritimo geležinė bomba, kurių Rusija turi šimtus tūkstančių, kurios saugomos nuo sovietinio laikotarpio, – sako profesorius Justinas Bronkas, Karališkojo Jungtinių paslaugų instituto (RUSI) oro pajėgų ir karinių technologijų specialistas. – Jos turi iššokančius sparnus, kurie, bombai krentant, išsiskleidžia ir leidžia jai nuskrieti daug didesnį atstumą“.
Prie jų pritvirtinta palydovinė orientavimosi sistema leidžia gana tiksliai nusitaikyti į stacionarią vietą.
Prof. J. Bronko teigimu, tokios bomboms rusams suteikia daugelį milijonų eurų kainuojančių raketų funkcijų, tačiau už mažesnę kainą.
Sena taktika
Ši taktika nėra nauja. Antrajame pasauliniame kare vokiečiai naudojo „Fritz-X“. XX a. dešimtajame dešimtmetyje JAV kariuomenė sukūrė „Joint Attack Direct Munition“ (JADM), kuri tradicines laisvai krintančias bombas papildė valdomomis uodegos plunksnomis ir GPS valdymu. Nuo to laiko jos plačiai naudojamos, įskaitant Irake ir Afganistane.
Sklandančiųjų bombų sukeliami sprogimai yra stiprūs. Manoma, kad dažniausiai sklendžiančioms bomboms naudojami sprogmenys yra 1,5 tonos sveriantys FAB-1500.
Palyginimui, rusiškame 152 mm sviedinyje yra apie 6,5 kg sprogstamosios medžiagos. Net mažiausios sklendžiančios bombos FAB-500 sudėtyje yra daugiau kaip 200 kg.
Bombos net gerai įtvirtintas Ukrainos pozicijas paverčia pažeidžiamais taikiniais. Prof. J. Bronkas aiškina, kad dėl to, jog sklendžiančios bombos sukuria daug didesnę sprogstamąją jėgą, yra didesnė tikimybė, kad jos gali sukelti daug didesnę žalą gerai įtvirtintose pozicijose. Galingi sprogimai taip pat daro didelį poveikį žmogaus organizmui.
Bombos kelia nerimą
Ukrainos saugumo analitikė Marija Zolkina sako, kad sklendžiančių bombų naudojimas kelia nerimą.
„Jos leidžia Rusijai sunaikinti Ukrainos gynybines linijas nenaudojant savo pėstininkų, – sako A. Zolkina. – Jų poveikis visiškai kitoks nei artilerijos ugnies ar net raketų smūgių“.
Georgeas Barrosas iš JAV įsikūrusio Karo studijų instituto (ISW) sako, kad nors Ukrainos padėtis sudėtinga, dar vienas nerimą keliantis įvykis gali būti visai netoli.
Jis pažymi, kad yra duomenų, jog maždaug už 400 km į rytus nuo Maskvos esančioje gamykloje įrengiama gamybos linija, galinti gaminti daugiau kaip tris tonas sveriančias sklendžiančias bombas.
Jei tokio dydžio sparnuotosios bombos būtų pradėtos reguliariai mėtyti ant Ukrainos pozicijų, poveikis būtų katastrofiškas.
Kaip užkirsti bomboms kelią?
Prof. J. Bronkas sako, kad bombų perėmimas skrydžio viduryje yra neperspektyvus sprendimas, nes rusai jų turi labai daug.
„Per greitai išnaudotumėte visą turimą priešlėktuvinės gynybos amuniciją“, – sako jis.
Vienintelis sprendimas, yra taikytis į bombas mėtančius lėktuvus skrydžio metu arba ant žemės. Tačiau tai susiję su didele rizika. JAV raketų paleidimo sistema „Patriot“ gali numušti bombonešius, bet tik tuo atveju, kai yra netoli fronto linijos. Ekspertas sako, kad tai kelia riziką, jog ją gali pastebėti Rusijos bepiločiai lėktuvai ir pataikyti į ją balistinėmis raketomis, o taip nutiko dviem paleidimo įrenginiams anksčiau šiais metais.
Todėl lieka galimybė naudoti tolimojo nuotolio raketas arba bepiločius orlaivius, skirtus Rusijos oro bazėms atakuoti.
Šį metodą naudoja Ukraina. Balandį Kyjivas teigė panaudojęs bepiločių lėktuvų ugnį, kad sunaikintų mažiausiai šešis karinius orlaivius ir smarkiai apgadintų aštuonis kitus Rusijos pietinėje Rostovo srityje esančiame aerodrome.
Tačiau šis sprendimas nėra tobulas. JAV draudžia Kyjivui naudoti bet kokias savo ginklų sistemas tarptautiniu mastu pripažintoje Rusijos teritorijoje. Nors tai neapima Krymo ar okupuotos Ukrainos, tai reiškia, kad Rusijos viduje esantys aerodromai yra draudimo ribose.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis ne kartą ragino tiekti daugiau oro gynybos raketų ir modernių naikintuvų.
Tačiau kol kas Marija Zolkina sako, kad moralę paveikė dažnesnis sklendžiančių bombų naudojimas.
„Kariškiai nesijaučia saugūs, nes jų įtvirtinimai negali jų apsaugoti, o Charkive gyvenantys civiliai, žmonės, įpratę gyventi apšaudomi, negali išvengti bombos, kuri gali sugriauti septynių aukštų pastatą“, – teigė analitikė.
