Artėjant tai dienai, kai vakcina nuo koronaviruso bus prieinama visiems, verslininkai svarsto, ar verta įvesti privalomą skiepų politiką darbuotojams. Greitai vystomos ir testuojamos vakcinos yra tas proveržis, kurio pandemijos apsuptyje visi jau seniai laukia, bet taip pat kyla diskusijų dėl to, ar šie skiepai yra saugūs ir ar darbovietėje jie turėtų būti privalomi, rašoma dailymail.co.uk.
Darbdaviai paprastai turi teisę reikalauti darbuotojų būti pasiskiepijus, nors yra ir išimčių. Ir priešingai, darbuotojai turi teisę prieštarauti privalomiems skiepams pagal kai kuriuos JAV antidiskriminacijos įstatymus, kurie darbuotojams daro išimtis, jei koks nors reikalavimas prieštarauja jų „nuoširdiems religiniams įsitikinimams“. Panašiai ir fizinę negalią turintys žmonės gali reikalauti išimtinės tvarkos.
Bet kaip ir bet kokioje teisinėje sistemoje, priklausomai nuo konkretaus atvejo ir jurisdikcijos, gali būti įvairių išimčių ir pakeitimų, o tai reiškia, kad privalomų skiepų politikos įvedimas darbdaviams gali reikšti, kad teks veltis į sudėtingus ir daug laiko kainuojančius teisinius ginčus.
Todėl teisės ekspertai mano, kad darbdaviai greičiausiai tokio reikalavimo nekels, nes tokiu atveju būtent darbdavys būtų atsakingas, jei darbuotojui nuo skiepų pasireikštų šalutinis poveikis.
Žymi darbo ir įdarbinimo teisės ekspertų kontora „Ogletree Deakins“, neseniai suformavusi specialią darbo grupę, kai buvo gauta daug užklausų šiomis temomis iš darbdavių, sako, kad įmonėms vertėtų turėti omenyje „politizuotą viruso pobūdį“ ir tikėtis prieštaravimų, jei jie nuspręstų vakciną darbovietėje padaryti privaloma.
„Jei didelis skaičius žmonių jaučia, kad dėl kaukių nešiojimo jiems turėtų būti padaryta išimtis (o kaukės nešiojimas yra daug mažiau invazinis, nei skiepas), tuomet darbdaviai greičiausiai gali tikėtis tokio pat ar dar didesnio pasipriešinimo vakcinai“, – sako advokatai Jamesas Paulas, Bretas Danielis ir Jimmy Robinsonas.
Teisininkai teigia, kad taip pat bus sunku nuspėti, kokios būtų privalomo skiepijimosi taisyklės pandemijos metu. Esama teismų praktika galioja sveikatos apsaugos darbuotojams, nes jų darbas yra laikomas aukštos rizikos darbu, todėl kituose sektoriuose veikiantiems darbdaviams gali būti sunkiau teisme apginti savo politikos teisumą.
Vis dėlto, dėl koronaviruso naujumo ir sunkumo tam tikras išimtis šiuo atveju gali būti taikyti JAV Lygių įdarbinimo galimybių komisija (EEOC). Anksčiau šiais metais EEOC koronavirusą klasifikavo kaip „tiesioginį pavojų“, o tai reiškia, kad juo užsikrėtęs žmogus „kelia didelį rimtos žalos pavojų“ kitiems.
Toks taisyklių atnaujinimas leidžia atlikti „išsamesnius medicininius tyrimus ir patikrinimus darbovietėje, nei įprastai leidžiama“ pagal neįgaliųjų teisių apsaugos įstatymą. Tiesioginis pavojus „darbdaviams leidžia įvesti medicininį testavimą ir kitus patikros būdus“, kurie pagal neįgaliųjų teisių apsaugos įstatymą paprastai būtų draudžiami. Nepaisant to, teisininkų kontoros ekspertai pastebi, kad EEOC tradiciškai yra priešiškai nusiteikusi prieš privalomo vakcinavimo programas.
Kita vertus, Darbo saugos ir sveikatos administracija (OSHA), teisininkų teigimu, tokias taisykles yra linkusi priimti, nors būna ir tam tikrų išimčių. Per H1N1 kiaulių gripo epidemiją 2009 metais ši įstaiga teigė, kad jei darbuotojas skiepytis atsisako dėl „racionalaus įsitikinimo, kad jo ar jos sveikatos būklė tokiu atveju keltų rimtą ligų ar mirties pavojų“, jis turėtų teisę dėl to pateikti skundą.
Turint omenyje visą neužtikrintumą, kai kalbama apie vakciną, teisės ekspertai pataria darbdaviams sekti naujus valdžios įstaigų išleidžiamus reikalavimus, kuriuos greičiausiai pateiks atskirų valstijų ar federalinė valdžia, kai tik vakcina bus patvirtinta.
„Privalomų skiepų nuo COVID-19 įvedimas greičiausiai bus pasitiktas lavina įvairiausių išimčių reikalavimų – dėl medicininių, religinių, asmeninių ir etinių priežasčių, o tai bus paskatinta nepasitikėjimo politiniais lyderiais ir sveikatos priežiūros industrija.
Privalomų skiepų politika vienoje ar kitoje darbovietėje gali būti reikalinga arba ne, bet savo pasirinkimo galimybėmis besidomintiems darbdaviams geriau savo veiksmus atidžiai apgalvoti“, – teigia „Olgetree Deakins“.
Antradienį JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro direktorius dr. Robertas Redfieldas prognozavo, kad koronaviruso vakcinos JAV bus pradėtos platinti antrąją gruodžio savaitę. JAV valdininkai taip pat teigia, kad planuojama pirminio vakcinavimo metu visoje šalyje paskirstyti 6,4 milijono vakcinos dozių, kai tik kontrolės įstaigos pirmajai vakcinai išduos leidimą.
Išankstinius rezultatus jau paskelbė trys farmacijos įmonės – „Pfizer“, „Moderna“ ir „AstraZeneca“. Tačiau vakcinos išleidimas vyksta skirtingų valstybių planų apsuptyje, besikeičiant Baltųjų rūmų gyventojams ir gresiant skeptiškai vakcinų atžvilgiu nusiteikusių žmonių pasipriešinimui, nepaisant to, kad JAV nuo koronaviruso jau mirė 260 000 žmonių.
