Ministras pažymėjo, kad čia kalbama ne tik apie mirtis nuo COVID-19. Pastebimas bendras mirtingumo augimas ir nuo širdies-kraujagyslių ligų ir kitų priežasčių. Jis teigė, kad šiuo metu situacijai išsiaiškinti duoti pavedimai Higienos institutui (HI).
Palyginimui, HI duomenimis, šiais metais sausio–spalio mėnesiais mirė 33 276 asmenys, kai per 2019 m. per tą patį laikotarpį – 32 045. Tad skirtumas būtų 1231 mirtys: nuo Covid-19 oficialiai per tą laikotarpį mirė 166 žmonės, taigi daugiau nei 1 tūkst. mirčių būtų galima laikyti „perteklinėmis“.
Šaltuoju metu įprastai visada miršta daugiau
Savo ruožtu kalbėdamas apie liūdniausias COVID-19 infekcijos išeitis Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas, prof. Saulius Čaplinskas pastebėjo, kad šaltasis metų laikas visada pasižymi didesniu mirčių skaičiumi nuo širdies kraujagyslių, plaučių ligų, diabeto, vėžio ir kitų susirgimų, mat įvairūs virusai pablogina lėtinių ligų turinčių asmenų būklę.
„Vyresnis amžius savaime nėra rizikos veiksnys, tačiau svarbu tai, kad tada imunitetas būna labiau nusilpęs ir dažniau turima išsivysčiusių lėtinių ligų. Ir visada buvo stebima, kad šaltuoju metu paūmėja šios infekcijos, ne dėl šalto oro, o virusų – gripo ir kitų peršalimo ligų. Tik atitinkamai, kai vystosi liga, komplikacijos, klinikinių reiškinių spektras gali skirtis“, – kalbėjo jis.
Mirštamumas kaip pandeminio gripo
S. Čaplinskas pabrėžė, kad jau dabar aišku, jog mirštamumas nuo COVID-19 nebėra toks didelis, kaip buvo minėta anksčiau.
„Dėl to pavasarį ir kilo tokia didelė baimė ir panika, kai nebuvo vaistų, skiepų (nuo gripo vis tik yra du efektyvūs vaistai ir skiepai). Bet dabar kuo toliau, tuo mokslas labiau sužino, labiau matoma tampa povandeninė ledyno dalis.
Po vandeniu yra daug didesnė koronaviruso dalis, nei matoma klinikinių reiškinių ir mirčių pavidalu. Tai dabar mirštamumas nuo COVID-19 yra artimas kaip būtų sunkaus, intensyvaus pandeminio gripo metu. Bet visgi matome, kad daug daugiau atvejų dėl koronaviruso yra hospitalizuojama“, – kalbėjo profesorius.
Nuo gripo mirdavo daugiau, nei skelbta?
Medikai pabrėžia, kad lėtinių ligų turinčiajam bet koks virusas gali būti pavojingas ir net nuvaryti į kapus. Visgi S. Čaplinskas atkreipė dėmesį, kad dabar skelbiamą COVID-19 mirčių statistiką lyginti su, pavyzdžiui, mirtingumu nuo gripo, sudėtinga.
„Kai yra registruojamos mirtys, tai jei žmogus miršta ne nuo gripo, nors juo sirgo, tik nebuvo diagnozuotas, tai, natūralu, kad žmogus nepapuls į mirusių nuo gripo žmonių kategoriją.
Papuola nebent tie, kai buvo diagnozuotas gripas, sunki klinika, tai tokių būdavo per metus apie 20. Bet tos kitos mirtys, kai virusas būdavo „šalia“, statistikoje neatsispindi.
Koronaviruso atveju kartais galbūt yra kiek priešingai, ypač pačioje pradžioje, kai buvo skelbiama, kad žmogus mirė nuo koronaviruso, bet klausimas ar nuo jo, ar jis buvo diagnozuotas. Taigi vien remtis mirčių statistika jei nėra detalesnės analizės, galima prieiti prie klaidingų išvadų“, – kalbėjo S. Čaplinskas.
Specialistas pabrėžė, kad kokio viruso sukeltas peršalimas bebūtų, jei jau atsiranda simptomai, reikia likti namie, vartoti kuo daugiau šiltų skysčių ir stebėti savo būklę. Taip pat reikėtų stengtis izoliuotis nuo aplinkos, artimiausių narių, kad liga neplistų.
Vėl rekordiškai daug atvejų
Per praėjusią parą daugiau mirčių nuo COVID-19 registruota Kauno apskrityje, beveik visi mirusieji priklausė rizikos grupei. Gydymo įstaigos NVSC informavo apie 22 mirtis per praėjusią parą.
„Daugiausia – penki – mirties atvejai registruoti Kauno apskrityje, po keturis registravome Vilniaus ir Tauragės apskrityse, tris – Šiaulių, po du – Klaipėdos ir Telšių apskrityse bei po vieną Marijampolės ir Utenos apskrityse“, – penktadienį per spaudos konferenciją pranešė NVSC atstovė Justina Petravičienė.
Anot jos, vienuolika mirusių asmenų priklausė 80–89 metų grupei.
„Jau įprasta ir labai aiškiai statistikoje matome, kad didžiausias mirštamumas fiksuojamas būtent šitoje amžiaus grupėje“, – tvirtino J. Petravičienė.
Šeši mirusieji buvo 70–79 metų, trys – 60-69 metų, vienas asmuo buvo vyresnis nei 100 metų.
„Turime vieną asmenį, kuris pagal amžių nepriklausė rizikos grupei, tai yra buvo jaunesnis nei 60 metų“, – teigė NVSC atstovė.
Dėl koronaviruso Lietuvoje iš viso mirė 471 žmogus, dėl kitų priežasčių – 213 užsikrėtusiųjų.
Per pastarąją parą Lietuvoje patvirtinti 2339 nauji COVID-19 ligos atvejai, dėl koronaviruso mirė 22 žmonės, penktadienį pranešė Statistikos departamentas. Tai didžiausias iki šiol per parą patvirtintų atvejų skaičius nuo pandemijos pradžios. Nuo pandemijos pradžios COVID-19 liga šalyje užsikrėtė 56 tūkst. 95 asmenys, 41 tūkst. 897 – tebeserga, 13 tūkst. 514 – pasveiko.
