Keturi vidutinio amžiaus vyrai yra nepatenkinti mokytojų darbu Kopenhagos gimnazijoje. Per Nikolajaus 40-ąjį gimtadienį jie diskutuoja apie norvegų psichiatrą Finną Skårderudą, kuris teigia, kad žmonės turi natūralų alkoholio trūkumą, o 0,05 proc. alkoholio kiekis kraujyje daro mus kūrybiškesnius ir atsipalaidavusius.
Grupė draugų pradeda eksperimentą, aprašydami savo „atradimus“ esė. Iš pradžių pagrindinės taisyklės yra tokios, kad alkoholio kiekis kraujyje neturi nukristi žemiau 0,05 proc. ir gerti galima tik darbo valandomis. Mokytojai teigia, kad juos įkvėpė Hemingvėjus ir Čerčilis.
„Seniai nesijaučiau taip gerai“, – sako Martinas (Madsas Mikkelsenas) ankstyvoje eksperimento stadijoje. Bet viskas pasikeičia. Netrukus vyrai padidina dozę ir viskas išslysta iš rankų, o vienas iš vyrų – Tommy (Thomas Larsen) – išgeria per daug.
O kas nutiktų, jei sugebėtumėte laikytis šiame filme susitarto protokolo – efektyviai mikrodozuoti nedidelius alkoholio kiekius darbo valandomis, kad pagerintumėte našumą?
Alkoholio koncentracijai kraujyje įtakos turi daug dalykų, įskaitant alkoholio kiekį gėrime, gėrimo greitį, jūsų lytį, kūno masės indeksą ir kepenų būklę. Tačiau 0,05 proc. apytiksliai prilygsta 70 kg sveriančiam žmogui, išgeriančiam vieną pintą (568 ml) 4 proc. alaus arba didelę taurę (250 ml) vyno.
Kadangi alkoholis yra toksinas, organizmas stengiasi jį pašalinti kvėpuojant, prakaituojant ir šlapinantis, todėl išlaikyti 0,05 proc. koncentraciją kraujyje būtų sunku. Reikėtų reguliariai vartoti nustatytą kiekį visos dienos metu, o tai reiškia, kad dienos ir savaitės vieneto suvartojimas greitai viršytų didžiausią rekomenduojamą kiekį.
Mažos alkoholio dozės gali turėti teigiamą poveikį. Nors alkoholio kultūra tokiose šalyse kaip JK kartais gali atrodyti perteklinė, nedideli kiekiai gali pagerinti socialumą, padėti žmonėms užmegzti ir palaikyti naujus draugystės ir profesinius ryšius.
Laboratoriniai tyrimai parodė, kad vartojant alkoholį mažomis dozėmis, sukeliamas atsipalaidavimas ir pasitikėjimo savimi jausmas bei pažinimo dėmesio praradimas, atsirandantis dėl lengvo apsinuodijimo, gali paskatinti kūrybiškesnes ir įvairesnes problemų sprendimo strategijas, pagerinti užsienio kalbų įgūdžius, atmintį ir gebėjimą apdoroti kai kurių tipų informaciją. Priešingai, analitiniai problemų sprendimo įgūdžiai, pavyzdžiui, reikalingi daugelyje darbo vietų, nukenčia visais vartojimo lygiais.
Jei visa tai skamba gerai, prieš pasiryždami atlikti šį eksperimentą, prisiminkite, kad visi tokio pobūdžio bandymai buvo kontroliuojami laboratoriniai tyrimai, kurių metu buvo vartojamos vienkartinės alkoholio dozės. Taip pat kyla klausimų, kiek testai ir vertinimai yra pritaikomi realiame darbo pasaulyje.
Be to, nors yra individualių skirtumų, tolerancija psichologiniam ir fiziologiniam alkoholio poveikiui greitai išsivysto net vartojant mažomis dozėmis, o tai reiškia, kad laikui bėgant, norint pasiekti tą patį poveikį, reikės vis daugiau ir daugiau.
Alkoholio „mikrodozavimas“ gali tapti neveiksmingas arba greitai virsti alkoholio „makrodozavimu“, o norint išlaikyti dar didesnę alkoholio koncentraciją kraujyje, reikia išgerti daugiau. Tai ne tik brangu, bet ir dauguma darbdavių neleis vartoti alkoholio darbo vietoje, o kai kurioms saugai svarbioms profesijoms taikomas nulinės tolerancijos metodas.
Reguliaraus alkoholio vartojimo žala yra gerai žinoma. Tai yra susiję su įvairiomis vėžio formomis, virškinimo ligomis ir kita žala sveikatai bei socialine žala geriančiajam ir kitiems.
Jau gana ilgą laiką vyksta akademinės diskusijos apie tai, ar saikingas alkoholio vartojimas yra naudingas jūsų sveikatai ir apsaugo nuo tokių ligų kaip širdies ligos. Kai kurie tyrėjai pasiūlė, kad tarp suvartojamo alkoholio kiekio ir kai kurių rūšių žalos yra J formos ryšys, o tai reiškia, kad yra naudingas vartojimo „taškas“. Tačiau šią idėją dažnai propaguoja alkoholio pramonė, siekdama komercinės naudos, ir ją pakerta silpni įrodymai. Tačiau kiti tyrinėtojai mano, kad nėra saugaus alkoholio vartojimo lygio – bet koks kiekis kenkia jūsų sveikatai.
Asmeninis tobulėjimas vartojant alkoholį nėra nauja idėja. Senovės graikai ypač reklamavo vyną kaip diskusijų, poezijos ir filosofinių diskusijų priemonę, bet galbūt išmintingai siūlė trijų gėrimų ribą, nes daugiau vartoti reiškė asmeninių galimybių viršijimą.
Žymūs istoriniai veikėjai – menininkai, rašytojai, politikai, kompozitoriai, mokslininkai ir pramonės lyderiai – buvo žinomi girtuokliai. Pavyzdžiui, Čerčilis dieną pradėdavo viskiu ir vandeniu, o pabaigdavo keliomis škotiško viskio, šampano ir kokteilio taurėmis. Tačiau žymių žmonių kūrybiškumas ir sėkmė juos aplankė nepaisant to, kad jie vartojo alkoholį. O turintiems kuklesnius gabumus alkoholio vartojimas dažniausiai baigiasi pagiriomis ir tuščia pinigine.
Teksto autorius: Harry Sumnallas, Liverpulio Johno Mooreso universiteto medžiagų vartojimo profesorius, tekstas publikuotas „The Conversation“.
