Tačiau panašu, kad Ukrainos padėtis bloga ir, tikriausiai, dar labiau blogės.
Nerimą kelią Charkivas
CNN žurnalistas Nickas Patonas Walshas savo apžvalgoje teigė, jog labiausiai nerimą kelia šiaurinė siena netoli Charkivo. Rusijos pajėgos kirto sieną daugelyje vietų ir teigia užėmusios bent devynis kaimus. Jų 5–7 kilometrų judėjimas į Ukrainos teritoriją pasienio zonoje šalia Charkivo yra, ko gero, sparčiausias Rusijos pajėgų judėjimas į priekį nuo pirmųjų karo dienų. Rusija „metė“ penkis batalionus į pasienio miestą Vovčanską, kuris smarkiai nukentėjo nuo oro atakų.
Kai kurie kariniai tinklaraštininkai teigia, kad Lypcų miestui gresia pavojus, o iš ten Rusijos pajėgos gali artilerija smogti Charkivui. Tai košmaras Kyjivui dėl dviejų priežasčių. Pirma, prieš 18 mėnesių jie išlaisvino šį kraštą iš Rusijos pajėgų, tačiau akivaizdžiai nesugebėjo pakankamai sutvirtinti teritorijos, kad Maskva nesugebėtų grįžti atgal taip lengvai, kaip buvo nušluota.
Antra, Rusija gali vėl susaistyti išblaškytą Ukrainos kariuomenę nuolatiniu spaudimu Charkivui, žiauriai apšaudydama didžiulį miesto centrą.
Vietose, kuriuose kadaise laimėdavo Ukraina, dabar dominuoja rusai. Tai turėtų kelti didžiausią Kyjivo susirūpinimą, nes tai rodo koordinuotą siekį veržtis visomis kryptimis ir versti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį rinktis, kur siųsti ribotus išteklius ir kokias teritorijas aukoti.
Spaudžiamas Časiv Jaras
Į pietus nuo Charkivo, arčiau Bachmuto, intensyviai spaudžiamas Časiv Jaro miestas, kuris vasarą gali tapti svarbiu Kyjivo logistiniu tašku. Kiek toliau į pietus esančios Netailovė ir Krasnohorivka rodo, kad Rusijos pajėgos dar labiau įsitvirtino į vakarus nuo Avdijivkos ir kelia grėsmę kitam kritiniam taškui – Pokrovskui. Jei Ukraina čia pradės dar labiau atsitraukti, gali kilti pavojus, kad jos valdžia Donecko srityje gali būti apribota.
Ukrainos karinės analizės grupė „Deep State“ naktį pranešė, kad pietiniam Verbovės kaimui iškilo didesnė grėsmė – tai vienas iš mažų laimėjimų, pasiektų pernai vasarą Kyjivui sustabdžius kontrpuolimą.
Ukrainos retorinis atsakas buvo iškalbingas. Jos vadovai bent kartą atvirai pasakė, kad situacija yra bloga. Atrodo, kad jie keičia vadus, o tai mūšio įkarštyje be desperatiškos priežasties nedaroma. Garsiai kritikuojama, kad per pastaruosius metus nepavyko parengti ir sutvirtinti šiaurinių pasienio sričių. Iš tiesų, didžiojoje fronto linijos dalyje, kur nevyksta aktyvūs mūšiai, ir netoli aktyvių fronto linijų, įtvirtinimai atrodo silpni arba jų visai nėra.
Pasaulinio dėmesio problema
Didesnė Ukrainos problema – pasaulinis dėmesys. Europos ministrų ir vyresniųjų Joe Bideno administracijos pareigūnų ryžtingi pareiškimai nepakankamai atspindi viešąjį palaikymą Ukrainai, kuris atrodo labiau strateginis nei aktyviai reikalaujamas jų piliečių. Šis karas tampa karu, kurį pasaulis norėtų užmiršti, jį nustumia į šalį Artimųjų Rytų siaubas, būtent tada, kai jo baigtis yra pavojingiausia ir gyvybiškai svarbi Europos saugumui.
Vladimiras Putinas įvykdė daug pokyčių Rusijos vidaus politikoje – gynybos ministrą Sergejų Šoigu perkėlė į labiau procedūrines Nacionalinės saugumo tarybos vadovo pareigas. Jo vietą užims ekonomistas Andrejus Belousovas. Tačiau tai nebūtinai reiškia atpildą už nesėkmę ar persitvarkymą, tai panašiau, kad Maskva taupo, visapusiškiau integruoja karą į ekonomiką ir nusiteikia ilgesniam laikui jį tęsti.
Priešingai vyksta Vakaruose, kur dėl Kongreso veiklos trikdžių, sustabdžiusių JAV 61 mlrd. dolerių (56 mlrd. eurų) paramą, jau buvo padaryta žala Ukrainos karinėms pastangoms. Jos pajėgos dabar pralaimi dėl to, kad šešis mėnesius vėluoja gauti amuniciją. Europa daug kalba apie tai, kad kompensuos šį atotrūkį, bet ji negali to padaryti. O Vašingtonas dabar bus rinkiminės agitacijos sūkuryje prieš lapkritį vyksiančius JAV rinkimus kaip tik tuo metu, kai Kyjivui labiausiai reikia amerikiečių.
Naujienos ne tik blogos, bet ir kasdien blogėja. Žemė fronto linijose džiūsta, todėl prasideda puolimo sezonas. Rusija turi pagreitį, kokio nematėme nuo 2022 m. kovo Ukraina verčiama pripažinti, kokia bloga yra padėtis. Didžioji pasaulio dalis yra pavargusi nuo šio karo, bet V. Putinas – ne.