taika

Buvęs CŽA vadovas ir JAV generolas Davidas Petraeusas perspėja, kad taikos tarp Ukrainos ir Rusijos artimiausiu metu tikėtis neverta. Pasak jo, Vladimiras Putinas neketina sąžiningai derėtis ir siekia tik papildomos teritorijos, o didžiausia kliūtis taikai šiandien yra pats Rusijos prezidentas. Rugpjūčio 24 d. interviu „ABC News“ D. Petraeusas suabejojo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Rusijos prezidento V. Putino susitikimo tikimybe bei V. Putino noru derėtis sąžiningai.

Kremlius atmetė JAV prezidento Donaldo Trumpo vyresniojo pasiuntinio Ukrainoje teiginį, esą Rusija vilkina taikos derybas, rašo „Sky News“. Keithas Kelloggas vakar pareiškė, kad Rusija nebegali tęsti taikos derybų vilkinimo „tol, kol bombarduoja objektus Ukrainoje“. Paprašytas pakomentuoti šiuos teiginius, Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Rusija yra dėkinga D. Trumpo komandai už pagalbą derybų procese, tačiau pabrėžė, jog Maskva jų nevykdo vilkindama.

Netylant skirtingoms versijoms, kad Rusija gali per 6 mėnesius sukaupti pajėgumų užpulti Baltijos šalis arba užpulti NATO Rytų flangą po 5 metus, Lietuvos ekspertai ramina, jog tokios versijos keliamos tik sąlygomis, kurių šiuo metu esą neturime. Taip pat vardija Rusijos ketinimus, kuriuos tiksliai žino.

Antradienį Saudo Arabijoje įvyko JAV ir Ukrainos derybos, per kurias Kyjivas sutiko su Vašingtono pasiūlymu nedelsiant 30 dienų nutraukti ugnį. Kol kas skelbiama, kad Rusija atmeta taikos siūlymą, tačiau ekspertų manymu, tai dar ne pabaiga, nes neišgirdome Rusijos keliamų sąlygų.  Rusijos prezidento Vladimiro Putino padėjėjas Jurijus Ušakovas ketvirtadienį pareiškė, kad pasiūlymas dėl 30 dienų paliaubų Ukrainoje esą nėra palankus ilgalaikei taikai.

Derybos dėl taikos tarp JAV ir Rusijos be Ukrainos kai kuriuos Lietuvos žmones privertė jaustis nesaugiai. Baiminamasi dėl ateities ir neprognozuojamų veiksmų tiek iš Rusijos prezidento Vladimiro Putino, tiek iš JAV prezidento Donaldo Trumpo. Buvęs D. Trumpo patarėjas Baltuosiuose rūmuose sveikatos reikalais, Lietuvos garbės konsulas, daktaras Jonas Prunskis įvertino JAV prezidento užmojus kuo greičiau užbaigti karą ir jo kitus siekius.

Ukraina nėra nusiteikusi tartis dėl galimybės stoti į NATO mainais į okupuotų teritorijų atsisakymą, pareiškė Volodymyras Zelenskis susitikimo su žurnalistais metu. Tiesa, jis pažymėjo, kad „viskas priklausys nuo Ukrainos visuomenės“. V. Zelenskis paaiškino, kad tokios derybos nėra vykdomos, tačiau gandai apie tai žiniasklaidoje sklando „ne šiaip sau“. „Matyt, tokios mintys pas kai kuriuos partnerius gali būti.

Vasaros pradžioje JAV karinė pagalba, kuri dėl ginčų Kongrese buvo įšaldyta nuo 2023 m. rudens, pagaliau pasiekė Ukrainos frontą. Paskutinis Rusijos bandymas pasinaudoti palankia padėtimi atidarant naują frontą Charkovo srityje išsikvėpė iki birželio pradžios, kai pažanga fronte praktiškai sustojo. Vakarų žiniasklaida ir ekspertai vis dažniau rašo apie Rusijai užsiveriančias galimybes ir prognozuoja sunkią vasarą su dideliais nuostoliais be didelių vilčių pasiekti apčiuopiamų laimėjimų.

Šveicarijos vyriausybė trečiadienį pranešė, kad aukščiausiojo lygio susitikimas Ukrainos taikos planui aptarti bus surengtas birželio viduryje, o Rusija jame nedalyvaus. Konferencija vyks birželio 15–16 dienomis Liucernoje, Šveicarijos Alpėse, prabangiame viešbutyje „Burgenstock Hotel“, o jai pirmininkaus šalies prezidentė Viola Amherd.

Vladimiras Putinas 2022 m. vasario 24 d. pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Tuometiniuose pranešimuose buvo teigiama, kad Kremliaus vadovas siekė žaibiško smūgio į šalį, po kurio Kyjivas patektų į jo rankas. Tačiau praėjus beveik 700 dienų, jo pajėgos atsidūrė kruvino, lėtai besitęsiančio karo su Ukraina spąstuose be pabaigos, jau nekalbant apie Kyjivo užkariavimą.

Taivanui reikalinga Europos šalių parama, kuri padėtų palaikyti taiką savivaldžioje saloje ir Indijos ir Ramiojo vandenynų regione, trečiadienį pareiškė Taivano užsienio reikalų ministras. Taivano užsienio reikalų ministras Josephas Wu  teigė, kad Pekinas turi ambicijų plėsti savo galią regione ir nebūtinai apsiribos vien tik Taivanu.

Tvari, ilgalaikė taika Europoje ir saugumas įmanomi tik tuomet, jei Ukraina nugalės kare, o kaltieji, įskaitant Rusijos vadovus, turės atsakyti už agresijos nusikaltimą ir karo nusikaltimus, sakė premjerė Ingrida Šimonytė penktadienį Taline vykusioje tarptautinėje Lennarto Merio konferencijoje.

Prancūzija trečiadienį pareiškė, kad Kinijai tenka svarbus vaidmuo stengiantis užtikrinti taiką ir stabilumą pasaulyje, Pekinui siekiant tarpininkauti sprendžiant Rusijos invazijos į Ukrainą klausimą. Kinijos užsienio reikalų ministras Qin Gangas šią savaitę lankosi Vokietijoje, Prancūzijoje ir Norvegijoje, o trečiadienį Paryžiuje susitiko su Prancūzijos kolege Catherine Colonna.

Prezidentas Gitanas Nausėda ragina tarptautinę bendruomenę paremti specialiojo tarptautinio tribunolo, skirto tirti Rusijos agresijos nusikaltimus Ukrainoje, įsteigimą. Taip jis kalbėjo antradienį Ukrainos Prezidento Volodymyro Zelenskio kvietimu surengtame aukščiausio lygio susitikime. „Šis sprendimas – apie kiekvieną iš mūsų, ir mūsų viltis gyventi taikiame pasaulyje“, – Prezidentūros pranešime cituojamas G. Nausėda.

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Gutteresas antradienį Ispanijos dienraštyje „El Pais“ paskelbtame interviu pareiškė, kad taikos derybos, kuriomis siekiama užbaigti karą Ukrainoje, šiuo metu yra neįmanomos. Jo pareiškimas nuskambėjo tuo metu, kai Rusijos ir Ukrainos vadovai per Antrojo pasaulinio karo pabaigos minėjimo renginius ragino siekti pergalės.

Rusija antradienį reagavo į šią savaitę JAV surengtas Armėnijos ir Azerbaidžano taikos derybas, sakydama, kad nėra „jokios alternatyvos“ 2020 metais, tarpininkaujant Maskvai, sudarytoms paliauboms su abiem kariaujančiomis šalimis. „Kol kas nėra jokio kito teisinio pagrindo, kuris padėtų rasti sprendimą. Alternatyvos šiems trišaliams dokumentams nėra“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Ukrainos užsienio reikalų ministerija antradienį sukritikavo Brazilijos prezidento Luizo Inacio Lula da Silvos neseniai išsakytus raginimus nutraukti karą su Rusija ir apkaltino jį, kad jis vienodai vertina Ukrainą ir Rusiją. Per valstybinius vizitus Kinijoje ir Artimuosiuose Rytuose L. I. Lula da Silva sakė, kad Jungtinės Valstijos turėtų „nustoti skatinti karą ir pradėti kalbėti apie taiką“ Ukrainoje.

JAV prezidentas Joe Bidenas, ketvirtadienį šiltai sutiktas savo protėvių tėvynėje Airijoje, kurios istorija, pasak jo, įrodo vilties pergalę prieš neviltį, pareiškė: „Esu namuose.“ Ruošdamasis galimai pakartotinei 2024-ųjų prezidento rinkimų akistatai prieš Donaldą Trumpą, airių kilmės amerikietis demokratas kalbėjo apie airių emigrantų sėkmę kuriant naują gyvenimą toli nuo namų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nurodė, kokiomis sąlygomis įmanoma taika su Rusija. Apie tai jis pirmadienį kalbėjo viešėdamas Ukrainos Černihivo srityje, rašo UNIAN. V. Zelenskis pabrėžia, kad Ukraina nori taikos, tačiau ji įmanoma tik viena sąlyga. „Kaip galima pasiekti taiką su Rusija? Tik laimėjus mūšio lauke mūsų šalyje... sustabdžius Rusijos Federaciją“, – nurodo jis. Priešingu atveju, anot V. Zelenskio, po Ukrainos Rusijos agresija plėsis į Europą.

Ukraina diplomatiniais kanalais perdavė Kinijai kvietimą dalyvauti įgyvendinant ukrainiečių taikos formulę Rusijos kare prieš Ukrainą, rašo UNIAN. Tai per spaudos konferenciją su Japonijos ministru pirmininku Fumio Kishida Kyjive pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Paliaubos tiesiog kaip reiškinys niekam netinka, nes mes su jomis gyvenome gana ilgai.

Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje trečiadienį, likus dviem dienoms iki Rusijos invazijos į Ukrainą metinių, Kyjivas ir jo sąjungininkai sieks užsitikrinti didelę paramą rezoliucijai dėl „teisingos ir ilgalaikės taikos“. Dėl rezoliucijos projekto, kurį remia maždaug 60 šalių, bus balsuojama pasibaigus debatams, anksčiausiai ketvirtadienį.

Trijų dienų vizito į Pietų Sudaną atvykęs popiežius Pranciškus smurto draskomos šalies lyderius penktadienį paragino „pradėti viską iš naujo“ siekiant taikos ir įspėjo, kad istorija juos prisimins pagal jų veiksmus. „Taikos ir susitaikinimo procesui reikia naujos pradžios“, – pareiškė 86 metų pontifikas savo kalboje, kurią sakė prezidentūroje Džuboje, ir paragino dėti dar daugiau pastangų siekiant išspręsti konfliktus jauniausioje pasaulio valstybėje.

Kada ir kaip baigsis karas Ukrainoje, yra esminis ir beveik neatsakomas klausimas. Kai kuriems atrodo, kad karas Ukrainai klostosi gerai, o Rusijos pajėgumai yra smarkiai apgadinti. Visgi pergalės ir pralaimėjimai mūšio lauke anksčiau ar vėliau ves prie taikos derybų. Tiesa, kokios ir kada jos bus – neaišku. Vakarai turi vienokį matymą ir supratimą, Ukraina ir jos artimiausi draugai – kitokį. Kol kas vyrauja sutarimas, kad nevalia Ukrainos spausti derėtis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis itin svarbių JAV rinkimų išvakarėse užsiminė apie taikos derybų su Rusija galimybę, nors anksčiau atsisakydavo derėtis su Vladimiru Putinu. V. Zelenskis pirmadienį vakare paragino tarptautinę bendriją „priversti Rusiją pradėti realias taikos derybas“ ir išvardijo savo įprastas sąlygas dialogui: visų okupuotų Ukrainos teritorijų sugrąžinimą, kompensaciją už karo padarytą žalą ir baudžiamąjį persekiojimą už karo nusikaltimus.

Etiopijos vyriausybės ir Tigrajaus sukilėlių valdžios atstovai pirmadienį ruošiasi taikos deryboms Pietų Afrikoje dėl kone dvejus metus trunkančio karo Tigrėjuje nutraukimo. Afrikos Sąjungos vadovaujamos derybos vyks pastarosiomis savaitėmis Etiopijos šiaurėje suintensyvėjus kovoms, kurios sukėlė tarptautinės bendruomenės nerimą. Tigrėjaus sukilėlių pareigūnų atstovas Kindeya Gebrehiwotas vėlai sekmadienį socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė, kad jų delegacija atvyko į Pietų Afriką.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen penktadienį išreiškė pagarbą šiais metais Nobelio taikos premija apdovanotų Ukrainos, Rusijos ir Baltarusijos teisių gynėjų „drąsai“. „Nobelio premijos komitetas pripažino išskirtinę moterų ir vyrų, besipriešinančių autokratijai, drąsą. Jie rodo tikrąją pilietinės visuomenės galią kovojant už demokratiją“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė U. von der Leyen.

Norvegijos Nobelio komitetas penktadienį paragino paleisti baltarusių žmogaus teisių gynėją ir vieną iš šių metų taikos premijos laureatų Alesį Bialiackį, kuris šiuo metu sulaikytas Baltarusijoje už mokesčių vengimą. „Mūsų žinia – tai raginimas Baltarusijos valdžios institucijoms paleisti poną Bialiackį, ir mes tikimės, kad tai įvyks, kad jis galės atvykti į Oslą ir atsiimti jam suteiktą premiją“, – žurnalistams sakė Norvegijos Nobelio komiteto vadovė Berit Reiss-Andersen.

Šių metų Nobelio taikos premija atiteko baltarusių žmogaus teisių gynėjui Alesiui Bialiackiui, Rusijos žmogaus teisių organizacijai „Memorial“ ir Ukrainos žmogaus teisių organizacijai „Pilietinių laisvių centras“, penktadienį paskelbė Norvegijos Nobelio komitetas. Komitetas pabrėžia, kad šių metų laureatai atstovauja savo šalių pilietinei visuomenei. „Jie daugelį metų propagavo teisę kritikuoti valdžią ir ginti pagrindines piliečių teises“, – sakoma pranešime.

Asyžiuje šeštadienį apsilankęs popiežius Pranciškus paragino „drąsiai“ elgtis atsisakant iškastinio kuro ir apgailestavo, kad vyresnės kartos nežinojo, kaip apsaugoti planetą ir užtikrinti taiką. Susitikime su jaunimu pontifikas pareiškė besiviliantis, kad jaunosios kartos sieks gelbėti planetą ir stengsis užtikrinti, kad pasaulio ekonomikoje būtų skiriama daugiau dėmesio skurdžiai gyvenantiems žmonėms. Asyžiuje Pranciškus susitiko su maždaug 1 tūkst.

Afganistanas išgyvena daugybę krizių vienu metu. Pasaulio maisto programa pranešė, kad šalyje itin trūksta maisto, tas, kuris yra – kainuoja tiek, kad daugiau nei pusė šalies gyventojų 2022 m. pabaigoje badaus, o 97 proc. gyventojų atsidurs žemiau skurdo ribos. Ir tai, toli gražu ne visos šalį kamuojančios problemos, rašo Foreign Affairs.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atsakė, ar ateityje ilgalaikė taika su Rusija yra įmanoma, rašo UNIAN. Apie tai V. Zelenskis kalbėjo Danijos žiniasklaidos atstovams. „Tai priklauso nuo Rusijos pusės: ar jie mato civilizuotą savo vystymąsi ateityje, ar nori būti tik atskira maža valstybė... be ryšio su atviru pasauliu, laisvu pasauliu. Tai jų sprendimas“, –pažymėjo V. Zelenskis.

Rusija ketvirtadienį pareiškė esanti pasirengusi tarpininkauti sudarant taikos sutartį tarp Azerbaidžano ir Armėnijos, į Ukrainą įsiveržusiai Maskvai siekiant atkurti savo įtaką pasaulinėje arenoje. Rusų užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ketvirtadienį Jerevane derėjosi su Armėnijos kolega ir dar kartą patvirtino, kad Maskva pasirengusi surengti derybas dėl sutarties po 2020 metais įsiplieskusio karo dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas ketvirtadienį pareiškė, kad bet kokie bandymai primesti Ukrainai „blogą taiką“, suteikiant teritorinių nuolaidų Rusijai, būtų „morališkai atgrasūs“. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „galėtų ir toliau sukioti peilį žaizdoje, krokodilas paprasčiausiai galėtų sugrįžti, kad gautų daugiau, ir sakyti, kad jo agresija ir smurtas pasiteisino“, sakė B. Johnsonas.

Ukraina nesutiks su įšaldytu konfliktu, kad dalis jos teritorijos būtų perleista Rusijai mainais už taiką, sako šios šalies parlamento vadovas. „Ukrainiečiai turi savo taikos planą. Šiuo atžvilgiu norėčiau pabrėžti, kad Ukraina nesutiks su įšaldytu konfliktu“, – pirmadienį per NATO Parlamentinės Asamblėjos (PA) sesiją Vilniuje sakė Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas Ruslanas Stefančiukas. Jis į NATO šalių politikus kreipėsi nuotoliniu būdu.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį gynė savo šalies sprendimą tiekti Ukrainai ginklus kovai su Rusija, tvirtindamas, jog tai „nėra eskalacija“. Sakydamas kalbą įstatymų leidėjams F. Scholzas atmetė Vokietijoje girdimus nuogąstavimus, kad ginklų tiekimas Ukrainai gali išprovokuoti didesnio masto konfliktą.  Ginklų tiekimas Ukrainai yra mūsų „indėlis siekiant atremti puolimą ir kuo greičiau nutraukti smurtą“, sakė kancleris.

Popiežius Pranciškus sekmadienį paragino pasaulio lyderius išgirsti raginimus užtikrinti taiką per „karo meto Velykas“, be kita ko, siaučiant konfliktui Ukrainoje. „Tebūnie taika karo draskomoje Ukrainoje, taip skaudžiai bandomai smurtu ir naikinimu per žiaurų ir beprasmį karą, į kurį ji buvo įtraukta“, – Vatikano Šv. Petro aikštėje Velykų proga skelbdamas kreipimąsi „Urbi et orbi“ („Miestui ir pasauliui“) sakė Katalikų Bažnyčios vadovas.

Penktadienį minint Kultūros dieną, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen siūlo kelti naują Taikos vėliavos simbolį – Ukrainos vėliavą. Jos teigimu, pastaruoju metu Taikos vėliava dažnai plevėsavo Donecko karo zonoje kaip Naujosios Rusijos ženklas. „Taikos vėliava, kurios baltame fone tris rubino spalvos taškus juosia tokios pat spalvos žiedas, daugybę dešimtmečių buvo Kultūros dienos simbolis. Jis reiškė įsipareigojimą saugoti meno, mokslo ir kultūros vertybes.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipėsi į Ukrainos gyventojus su raginimu kovoti su įsibrovėliais. Jis dėkojo ukrainiečiams už drąsą kovojant ir ragino juos toliau kautis su okupantais. V. Zelenskis į gyventojus kreipėsi vaizdo įrašu savo socialinėse medijose. Naujienų agentūra UNIAN skelbia visą V. Zelenskio kreipimosi tekstą. „Puikūs didžiosios Ukrainos žmonės! Šiame vaizdo įraše noriu atskirai kreiptis į Ukrainos miestus ir drąsius šių miestų gyventojus.

Taikos formulės Ukrainai pagrindinis elementas yra atgrasymas, sako neformaliame Europos Vadovų Tarybos (EVT) bei Europos Sąjungos ir Afrikos Sąjungos valstybių vadovų susitikimuose Briuselyje dalyvaujantis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. „Kas dabar yra svarbu – mūsų vienybė, tvirta pozicija, ir šita pozicija yra geriausias atgrasymo elementas.

Popiežius Pranciškus vėl paragino melstis už taikų situacijos prie Ukrainos sienų sprendimą ir pavadino karą „beprotybe“, trečiadienį pranešė leidinys „Vatican News“. „Melskime Dievą, kad įtampa ir karinės grėsmės būtų įveiktos rimtu dialogu ir kad prie to prisidėtų Normandijos formato susitikimai. Nepamirškime: karas yra beprotybė!“ – per bendrąją audienciją sakė pontifikas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad ketvirtadienį aptarė su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, kaip pastūmėti į priekį taikos procesą tebesitęsiančiame Ukrainos konflikte, Europai stengiantis sumažinti įtampą su Rusija.

Rusijos Valstybės Dūma trečiadienį vienbalsiai priėmė nutarimą denonsuoti „Atviro dangaus“ sutartį, sudarytą po Šaltojo karo, siekiant padidinti tarpusavio pasitikėjimą. Prezidentas Vladimiras Putinas šios sutarties atšaukimo projektą žemiesiems parlamento rūmams pateikė gegužės 11-ąją. Šį žingsnį paskatino JAV sprendimas pasitraukti iš Atviros oro erdvės sutarties, remiantis 'išgalvotu pagrindu“, sukėlęs grėsmę Rusijos saugumui, sakoma projekto aiškinamajame rašte.

Sakoma, sotus alkano neužjaučia. Vis dėlto šiemet ne vienas sėkmingas verslininkas Seimo rinkimuose bando įrodyti rinkėjams, kad būtent jis yra vertas jų balso. Tiesa, panašu, kad rinkėjų išskirtinai turtingi kandidatai neatbaido, mat ne vienas iš šių turtuolių jau yra ragavęs Seimo nario duonos. Portalas tv3.lt, naudodamasis viešai prieinamomis kandidatų turto deklaracijomis, atrinko turtingiausius kandidatus į Seimą.

 JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį paskelbė apie Izraelio ir Bahreino „taikos susitarimą“. „Dar vienas ISTORINIS proveržis šiandien! Du mūsų PUIKŪS draugai, Izraelis ir Bahreino Karalystė, sutarė dėl taikos susitarimo – tai yra antroji arabų šalis, kuri per pastarąsias 30 dienų sudarė taiką su Izraeliu!“- tviteryje parašė D. Trumpas.

Ukrainiečių užsienio reikalų ministras Vadymas Prystaika penktadienį patvirtino, kad Ukraina rengia naują Minsko susitarimų dėl taikos Donbase redakciją, nors Rusija viešai pasisako prieš bet kokius pakeitimus. „Dabar 2020 metai, bet mes vis dar nepasiekėme taikos. Todėl manome, kad šį dokumentą ne tik įmanoma, bet ir būtina keisti.

Afrikos lyderiai sekmadienį per Afrikos Sąjungos (AS) viršūnių susitikimą pasmerkė JAV prezidento Donaldo Trumpo taikos Artimuosiuose Rytuose planą, kurį pavadino neteisėtu, ir išreiškė solidarumą su „palestiniečių reikalu“. AS Komisijos pirmininkas Moussa Faki Mahamatas Etiopijoje susirinkusiems valstybių vadovams pasakė, kad sausio pabaigoje pristatytu planu „šimtąjį kartą pažeidžiamos Jungtinių Tautų ir Afrikos Sąjungos rezoliucijos“. Pasak M. F. Mahamato, planas buvo parengtas be tarptauti...

Regiono valstybių parama JAV prezidento Donaldo Trumpo paskelbtam planui dėl taikos Artimuosiuose Rytuose yra ir bus esminė, teigia Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM). „Esame pasirengę kalbėtis apie šį planą su Europos Sąjungos, JAV, Izraelio, Palestinos, kitų Artimųjų Rytų partneriais. Regiono valstybių parama planui yra ir bus esminė“, – BNS ketvirtadienį Lietuvos poziciją perdavė ministerija.

Šių metų Nobelio taikos premija atiteko Etiopijos premjerui Abiy Ahmedui, penktadienį paskelbė Norvegijos Nobelio komitetas. Praėjusiais metais šios premijos laureatais  buvo paskelbti jazidų aktyvistė Nadia Murad ir Kongo chirurgas Denisas Mukwege (Denisas Mukvege), apdovanoti už kovą su lytine prievarta viso pasaulio konfliktų zonose.

Baltųjų rūmų patarėjas Jaredas Kushneris antradienį pareiškė, kad jo parengtas ekonomikos planas Artimiesiems Rytams yra „šimtmečio galimybė“ palestiniečiams, ir pridūrė, kad jo priėmimas yra išankstinė sąlyga taikai regione. „Pritarti ekonominiam keliui į priekį yra būtina išankstinė sąlyga, kad būtų išspręsti iki šiol buvę neišsprendžiami politiniai klausimai“, – JAV prezidento Donaldo Trumpo žentas kalbėjo atidarydamas Bahreine rengiamą konfernciją, kurią Palestinos Autonomija boikotuoja.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad siekia sudaryti su Japonija taikos susitarimą. „Žinau, kad (Japonijos) premjeras (Shinzo) Abe tikrai nori ir siekia, kad būtų pasirašytas taikos susitarimas. Aš to taip pat noriu“, – pareiškė V. Putinas per susitikimą su tarptautinių naujienų agentūrų vadovais. Pasak jo, Rusija irgi ilgai derėjosi su Kinija dėl sienų perbraižymo, bet šis faktas nesutrukdė abiem šalims užmegzti tvirtus santykius.