Duodamas interviu Airijos transliuotojui RTÉ ir kalbėdamas apie taikos procesą Šiaurės Airijoje, buvęs JAV prezidentas palietė plataus masto karo Ukrainoje temą.
„Jaučiuosi asmeniškai įsitraukęs, nes priverčiau [Ukrainą] sutikti atsisakyti branduolinių ginklų. Ir nė vienas netiki, kad Rusija būtų ėmusis [invazijos], jei Ukraina vis dar turėtų savo ginklus“, – sakė jis, rašo „Ukrainska Pravda“.
B. Clintonas sakė žinantis, kad Vladimiras Putinas, skirtingai nei jo pirmtakas Borisas Jelcinas, nebūtų palaikęs Budapešto memorandumo – dokumento, kuriame Kyjivui buvo suteiktos „saugumo garantijos“ mainais už branduolinių ginklų atsisakymą, – analogo.
„[Ukrainiečiai] bijojo atiduoti tai (branduolinį ginklą – red.), nes manė, kad tai vienintelis dalykas, kuris apsaugo juos nuo ekspansinės Rusijos politikos. Putinas, pamatęs progą, pažeidė susitarimą ir pirmiausiai užėmė Krymą. O aš jaučiuosi siaubingai dėl to, nes Ukraina yra labai svarbi šalis“, – pabrėžė B. Clintonas.
Buvęs JAV prezidentas akcentavo, kad Vakarų parama Ukrainai turi išlikti nepajudinama.
„Manau, kad tai, ką padarė ponas Putinas, buvo labai neteisinga, ir manau, kad Europa ir JAV turėtų toliau remti Ukrainą. Gali ateiti laikas, kai Ukrainos vyriausybė patikės, kad gali pasiekti taikos susitarimą, su kuriuo ji gali gyventi, bet nemanau, kad mes, likusieji, turėtume atšaukti paramą“, – sakė jis.
1994 metų sausį B. Clintonas pasirašė trišalę sutartį su tuometiniu Rusijos prezidentu Borisu Jelcinu ir Ukrainos prezidentu Leonidu Kravčiuku dėl strateginių branduolinių ginklų arsenalo, likusio Ukrainos teritorijoje po SSRS žlugimo, likvidavimo.
Tų pačių metų gruodį JAV taip pat prisijungė prie Budapešto memorandumo, kuriame buvo numatyti Rusijos įsipareigojimai gerbti Ukrainos teritorinį vientisumą.
