H. Clinton kalbėjo Niujorke vykusiame susitikime, skirtame aptarti beveik dvejus metus su Rusija kariaujančios Ukrainos ateitį.
„Tai lemiamas momentas ne tik Ukrainai, bet ir Vakarų šalims ar NATO“, – trečiadienį Kolumbijos universitete sakė H. Clinton.
H. Clinton tapo šio universiteto dėstytoja po to, kai 2016 metais pralaimėjo prezidento rinkimus, kuriuose triumfavo D. Trumpas.
H. Clinton 2009–2013 metais ėjo Vašingtono vyriausiosios diplomatės pareigas ir tai sutapo su akivaizdžiu JAV ir Rusijos santykių pablogėjimu.
„Kaip į tai reaguosime arba nereaguosime, turės didžiulės įtakos XXI amžiaus pasaulio tvarkai“, – tvirtino ji.
Vašingtonas yra pagrindinis Kyjivo karinis rėmėjas – Kongresas tam jau skyrė daugiau nei 110 mlrd. dolerių (101,2 mlrd. eurų), tačiau pirmaujanti pasaulio valstybė jau kelis mėnesius delsia patvirtinti naujų lėšų Ukrainai skyrimą.
Kongresas vėl atidėjo balsavimą dėl pagalbos Kyjivui ir pagrindiniam Vašingtono sąjungininkui Viduriniuose Rytuose Izraeliui, vykstant respublikonų įstatymų leidėjų, kuriems D. Trumpas daro įtaką, konfliktams su prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) demokratais.
Tačiau ketvirtadienį JAV Senatas netikėtai nubalsavo už tai, kad pagalbos paketas būtų pradėtas svarstyti, keliems respublikonams prisijungus prie demokratų ir sutikus pradėti diskusijas.
Net jei įstatymo projektas bus priimtas Senate, lieka neaišku, ar respublikonų kontroliuojamuose Atstovų Rūmuose jam pakaks paramos, kad jis patektų ant J. Bideno darbo stalo.
„Gėda, jog pagalba Ukrainai vis dar stabdoma Kongrese dėl smulkmeniškos politikos“, – pareiškė H. Clinton, pasisakanti už JAV vaidmenį užsienyje.
Buvusi pirmoji ponia ir buvusi senatorė karštai ragino neleisti, „kad Rusijos agresija ir ukrainiečių kančios liktų nepastebėtos ir be atsako“.
„Labai niūrus vaizdas“
Tai būtų „dovana Vladimirui Putinui ir smūgis Amerikos pasaulinei lyderystei laisvės ir demokratijos labui“, pareiškė H. Clinton.
Kaip sakė Kolumbijos universiteto Barnardo koledžo politikos mokslų profesorė Kimberly Marten (Kimberli Marten), V. Putinas „tiki, kad Donaldas Trumpas greičiausiai laimės artėjančius rinkimus“ ir kad „kai tai įvyks, NATO subyrės“.
D. Trumpas, buvęs respublikonų prezidentas ir tikėtinas J. Bideno varžovas lapkritį vyksiančiuose prezidento rinkimuose, skeptiškai vertina tolesnę Vašingtono pagalbą Kyjivui ir net grasina pasitraukti iš NATO, jei grįš į Baltuosius rūmus.
„Jei jiems nepadėsime, jie praras [įtaką] ne tik Vašingtone, bet ir mūšio lauke“, – perspėjo buvusi JAV ambasadorė Ukrainoje Marie Yovanovitch (Mari Jovanovič).
„Rusai tikisi buvusio prezidento Trumpo pergalės ir viliasi, kad tai mums ir jiems atneš įvairių pokyčių, įskaitant mūsų pasitraukimą iš NATO“, – pridūrė ji.
M. Yovanovitch įspėjo, kad toks scenarijus būtų „labai, labai niūrus vaizdas, kai mes paliekame sąjungininkus ir iš esmės teikiame pagalbą priešininkams“.
Tyrimų centro „Eurasia Group“ vadovas ir Kolumbijos universiteto tarptautinių santykių profesorius Ianas Bremmeris (Ijanas Bremeris) teigė, kad padėtis yra labiau subalansuota.
„Kalbama ne apie mūsų pasitraukimą iš NATO, o apie Jungtinių Valstijų įsipareigojimų lygį“, – sakė jis.
Anot jo, klausimas dėl Amerikos įsipareigojimo sukurti pasaulinę saugumo struktūrą sprendžiamas „stiprėjančių populistinių ir euroskeptiškų judėjimų fone“.
I. Bremmeris teigė, kad tokios frakcijos „po artėjančių Europos Parlamento rinkimų tokiose šalyse kaip Prancūzija ir Vokietija tikriausiai turės didesnę paramos dalį“ ir greičiausiai palaikys D. Trumpą.
