Taibėjuje viešintis Andersas Foghas Rasmussenas pareiškė, kad Europos ir NATO valstybės buvo „per daug naivios“ prieš Maskvos invaziją į Ukrainą ir rizikuoja pakartoti tą pačią klaidą su Pekinu.
Taivanui nuolat gresia Kinijos, kuri teigia, kad ši savarankiška demokratinė valstybė yra jos teritorijos dalis ir kad ji vieną dieną ją užims, invazija.
„Pasaulis iki šiol neskyrė pakankamai dėmesio įtampai Taivano sąsiauryje, – žurnalistams sakė A. F. Rasmussenas. – (...) Turėtume suprasti, kad Kinijos ir Taivano konfliktas turi ir turės pasaulinį atgarsį. Taigi esame suinteresuoti, kad ši įtampa neperaugtų į ginkluotą konfliktą.“
Anot jo, Jungtinės Valstijos turi išlikti pagrindine Taivano karine sąjungininke, tačiau Europos ir NATO galios turėtų būti pasirengusios įgyvendinti politiką, kuri priverstų Pekiną „dukart pagalvoti“ apie invaziją.
„Manau, kad turėtume ryžtingai reaguoti, jei Kinija užpultų Taivaną, ir strateginį dviprasmiškumą turėtume pakeisti strateginiu aiškumu“, – teigė jis.
Prieš Maskvai įsiveržiant į kaimyninę šalį, Europos šalys pradėjo rengti Ukrainos karius.
„Lygiai tą patį galėtume daryti su Taivano kariais ir karėmis, galėtume rengti tokius mokymus ir pratybas Europos teritorijoje“, – sakė A. F. Rasmussenas.
Jis pridūrė, kad būtų galima dalytis karine ir kibernetinės gynybos įranga, „kad Taivanas galėtų apsiginti pats“.
Tačiau, anot jo, svarbiausia, kad Europos indėlis invazijos atveju būtų „visapusiškos ir griežtos sankcijos Kinijai“.
„Pernelyg silpni, pernelyg nuolaidūs“
A. F. Rasmussenas pripažino, kad tokios sankcijos skaudžiai smogtų Europos valstybėms, nes Kinija yra stipriai įsitvirtinusi pasaulio ekonomikoje.
Tačiau jis teigė manantis, kad Rusijos karas Ukrainoje paskatino Europos galybių pokyčius, susijusius su priklausomybe nuo autokratinių režimų.
„Sukūrėme Europą, pagrįstą Jungtinių Valstijų teikiamu saugumu, pigiomis prekėmis iš Kinijos ir pigiomis dujomis iš Rusijos. Šis modelis nebeveikia“, – sakė jis.
„Neturėtume pakartoti šios klaidos, būdami pernelyg silpni, pernelyg nuolaidūs Kinijos atžvilgiu“, – pridūrė jis.
Prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas), autoritariškiausias Kinijos lyderis per pastaruosius dešimtmečius, aiškiai pareiškė, kad tai, ką jis vadina Taivano „suvienijimu“, negali būti perduota ateities kartoms.
Praėjusiais metais įtampa padidėjo, Pekinui padidinus karinį spaudimą ir, protestuojant prieš JAV Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi vizitą rugpjūčio mėnesį, pradėjus didžiausias per pastaruosius dešimtmečius karines pratybas.
Kinija prieštarauja bet kokiems oficialiems pokalbiams su Taivanu ir vis pikčiau reaguoja į gausius Vakarų politikų vizitus į salą.
Trečiadienį Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai, paklaustas apie A. F. Rasmusseno vizitą, pareiškė, kad „bet kokie bandymai sukurti „dvi Kinijas“ arba „vieną Kiniją ir vieną Taivaną“ yra pasmerkti žlugti“.
