Apie tai jis penktadienį kalbėjo interviu DW.
Pokalbio metu pirmiausia aptarta ES energetikos politika. Anot J. Borrellio, nuo karo pradžios ES valstybės rusiškų dujų importą sumažino apie 50 proc.
Jo taip pat buvo paklausta, ar ES valstybės, visiškai neatsijungdamos nuo Rusijos energijos, vis dar finansuoja Rusijos karo mašiną.
„Prieš karą jis [rusiškos energijos importas] buvo 40 proc., dabar – 20 proc... tačiau niekas negali reikalauti, kad Europos ekonomikos per naktį nutrauktų dujų tiekimą“, – kalbėjo jis.
„Mes negalime padaryti stebuklų“, – teigė J. Borrellis.
Nepaisant importo sumažinimo, ES valstybės narės tebėra priklausomos nuo Rusijos energijos.
ES šalys susitarė nuo metu pabaigos nebepirkti rusiškos naftos, o, anot J. Borrellio, ES šiuo metu yra „dujų pirkimo nutraukimo procese“.
J. Borrellis taip pat paneigė teiginius, kad Vakarų sankcijos neva turėjo kur kas didesnį neigiamą poveikį pačiai Europai, nei Rusijai. Europiečiai jau dabar su nerimu laukia žiemos, artėjančio šildymo sezono.
„Dar svarbiau už tai [dujų sumažėjimą] yra nutraukti Rusijos ekonomikos ryšius su likusiu pasauliu“, – kalbėjo jis.
„Karo mašina dirba ne tik su pinigais – ji taip pat dirba su technologijomis“, – pridūrė jis, omenyje turėdamas Rusijos tankus, kuriems yra reikalingos Vakarų dalys.
„Pažvelkite į sunaikinto rusiško tanko karkasą. Ir pamatysite, kiek daug Vakarų bendrovių elektroninių komponentų yra jo viduje. Dėl sankcijų jos nebeturės prieigos prie jų“, – aiškino J. Borrellis.
Anot jo, dėl šių priemonių sustojo Rusijos automobilių, elektroninių prietaisų gamyba ir aviacijos sektorius. J. Borrellio skaičiavimu, Rusijos BVP šiemet turėtų sumažėti 10 proc., o tai, sukels „didžiausią nuosmukį... nuo Sovietų Sąjungos pabaigos“.
Labai greitai Rusijos prezidentas V. Putinas „turės rinktis tarp ginklų ir sviesto žmonėms“, pareiškė J. Borrellis.