J. Bideno inicijuotame pokalbyje vaizdo ryšiu, trukusiame mažiau nei valandą, dalyvavo Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi ir Jungtinės Karalystės vyriausybės vadovas Borisas Johnsonas. Per pokalbį buvo aptartas jų koordinuotas atsakas į Rusijos agresiją Ukrainoje, informavo Baltieji rūmai.
„Lyderiai aptarė savo didžiulį susirūpinimą dėl brutalios Rusijos taktikos Ukrainoje, įskaitant jos atakas prieš civilius“, – nurodė Baltieji rūmai išplatintame pranešime.
„Jie pabrėžė, kad toliau rems Ukrainą, įskaitant saugumo paramą narsiems ukrainiečiams, ginantiems savo šalį nuo nuo Rusijos agresijos, taip pat humanitarinę pagalbą milijonams ukrainiečių pabėgėlių“, – rašoma pranešime.
Trečiadienį J. Bidenas leisis į reikšmingiausią savo užsienio kelionę nuo kadencijos pradžios. Ketvirtadienį Briuselyje jis dalyvaus NATO ir ES viršūnių susitikimuose, po kurių šeštadienį Lenkijoje susitiks su šios šalies prezidentu Andrzejumi Duda.
Rusijai vasario 24 dieną užpuolus Ukrainą, JAV ir jų Vakarų sąjungininkės ėmėsi beprecedenčių sankcijų prieš Maskvą, dėl kurių Rusijos rublio vertė nukrito iki istorinių žemumų, taip pat nusitaikė į Vladimirą Putiną palaikančių oligarchų turtą.
Vakarų siunčiami ginklai, ne vienus metus teikta finansinė pagalba ir vykdyti mokymai padėjo Ukrainos kariuomenei sustabdyti invazines rusų pajėgas įvairiuose frontuose.
Baltųjų rūmų atstovė spaudai Jen Psaki sakė, kad J. Bideno kelionės tikslas – užtikrinti, kad Vakarai išliktų susitelkę.
„Vienybė yra pagrindinis prezidento prioritetas, – sakė J. Psaki. – Vienybė su mūsų kolegomis Europoje, NATO vienybė, G-7 (Didžiojo septyneto) vienybė. Tai nenutinka savaime. Taigi, kalbant apie tai, ką prezidentas tikisi pasiekti, tai yra nuolatinis koordinavimas ir vieningas atsakas į Putino tęsiamus eskalacinius veiksmus.“
Tačiau daugėjant ženklų, kad karas gali užsitęsti, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prašo Vakarų padaryti daugiau.
Sunkūs sprendimai
Kokie galėtų būti tie papildomi žingsniai, toli gražu neaišku.
Viena didžiulių spragų sankcijų režime yra Kinija – antra didžiausia pasaulio ekonomika. Pekinas netgi nepasmerkė savo sąjungininkės Rusijos, o penktadienį beveik dvi valandas trukęs J. Bideno pokalbis telefonu su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu, panašu, jo pozicijos nepakeitė.
Sankcijos smarkiai supurtė visą Rusijos ekonomiką, tačiau JAV ir ypač Europos ekonomikos, smarkiai priklausomos nuo rusiškų energijos išteklių, taip pat yra pažeidžiamos.
Jungtinės Valstijos anksčiau šį mėnesį uždraudė rusiškos naftos ir dujų importą. Jungtinė Karalystė paskelbė, kad rusiškos naftos importą nutrauks iki šių metų pabaigos. Platesnis ES valstybių embargas rusiškų energijos išteklių importui būtų skaudus smūgis Maskvai, tačiau dėl jo smarkiai nukentėtų ir vartotojai Vakarų šalyse.
„Brent“ rūšies Šiaurės jūroje išgaunamos naftos kaina pirmadienį ryte siekė 114,55 JAV dolerių už barelį. Anksčiau šį mėnesį ji buvo šoktelėjusi iki 139 JAV dolerių, o metų pradžioje siekė maždaug 79 JAV dolerius už barelį.
Pirmadienį Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas įspėjo, kad naftos embargas „smogtų visiems“.
Taip pat nėra lengvo kelio reikšmingai padidinti Ukrainos kariuomenės pajėgumus.
Ukrainai siunčiamos prieštankinės raketos ir priešlėktuvinės raketos „Stinger“, naudojamos numušti žemai skrendančius orlaivius, tačiau V. Zelenskis prašo galingesnės ginkluotės.
J. Bidenas griežtai atmetė V. Zelenskio raginimus NATO nustatyti virš Ukrainos neskraidymo zoną, argumentuodamas, jog tai reikštų Amerikos įsitraukimą į karą su Rusija.
JAV taip pat atmetė Lenkijos pasiūlymą pasiųsti jos turimus sovietinės gamybos naikintuvus MiG-29 Ukrainai per amerikiečių oro pajėgų bazę Vokietijoje. Vašingtonas vėl nurodė, jog dėl to Rusija galėtų apkaltinti Aljansą, kad šis įsitraukė į karą.
Šiuo metu vis garsiau diskutuojama apie Ukrainos aprūpinimą taip pat sovietinės gamybos raketų „žemė–oras“ sistemomis S-300. Tai būtų svarbi parama Ukrainos gynėjams, nes šios raketos gali numušti dideliame aukštyje skrendančius orlaivius.
Slovakija sako esanti pasirengusi perduoti Ukrainai jos turimas S-300, tačiau tik tuo atveju, jei NATO jai parūpins kitų oro erdvės gynybos sistemų.
Baltieji rūmai nurodė, kad J. Bidenas šią savaitę tikrai nesilankys Kyjive.
Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis kartu su Čekijos ir Slovėnijos vyriausybių vadovais praeitą savaitę aplankė Rusijos pajėgų atakuojamą Ukrainos sostinę.
„Neplanuojama vykti į Ukrainą“, – patikino J. Psaki ir pridūrė, jog nuogąstaujama dėl saugumo.
Visgi kalbama, kad per vizitą Lenkijoje J. Bidenas gali susitikti su pabėgėliais ukrainiečiais. Jungtinės Tautos skelbia, kad nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios šalį jau paliko beveik 3,5 mln. žmonių.
J. Psaki sakė, kad pabėgėlių klausimas bus J. Bideno kelionės „pagrindinis komponentas“.
