„Amerikos demokratija reikalauja sunkiausio dalyko: tikėti, kad esame dalis kažko didesnio už mus pačius. Taigi demokratija prasideda nuo kiekvieno iš mūsų“, – pasakė J. Bidenas ant uolos ties svarbiu sąjungininkų išsilaipinimo Normandijoje objektu – Pointe du Hoc.
Pointe du Hoc yra ant stačių uolų tarp Omahos ir Jutos paplūdimių. Manoma, kad prieš D dieną naciai čia buvo dislokavę artileriją, kuri būtų leidusi apšaudyti svarbiausias sąjungininkų karių išsilaipinimo zonas.
Tai buvo viena iš strategiškai svarbiausių vietų D dieną. Ankstų rytą JAV reindžeriai kopė į šį skardį. Tikslas buvo užimti bateriją, tačiau vokiečiai savo ginkluotę iš jos jau buvo išgabenę. Nacių kariai iš kitur apšaudė amerikiečius.
Ši vieta įsirėžė į JAV politinę atmintį 1984 metais, kai prezidentas Ronaldas Reaganas per 40-ąsias D dienos metines pagerbė „Pointe du Hoc vaikinus“, nubrėžęs paralelę tarp jų žygdarbio nacistinės Vokietijos tironijos akivaizdoje ir Šaltojo karo su tuometine Sovietų Sąjunga.
Dabar J. Bidenas siekia pasitelkti abu istorinius momentus, kad iškeltų savo šalies pasaulinio vaidmens viziją dviejų varginančių karų ir buvusio prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo), norinčio sugrįžti į Baltuosius rūmus, atkaklumo akivaizdoje.
„Šiandien čia susirinkę ne tik pagerbiame tuos, kurie 1944 metų birželio 6 dieną pademonstravo nepaprastą drąsą, – pasakė J. Bidenas. – Tai – klausytis jų balsų aido. Išgirsti juos. Nes jie mus kviečia. Jie klausia mūsų, ką darysime. Jie neprašo mūsų kopti į šias uolas. Jie prašo mūsų likti ištikimiems tam, ką reiškia Amerika.“
Nors iš pažiūros tai – oficiali kalba, pasakyta kitą dieną po to, kai J. Bidenas per iškilmingas ceremonijas kartu su sąjungininkais paminėjo išsilaipinimo Normandijoje metines, JAV prezidento pastabos turėjo politinį atspalvį. Jo kampanija prieš lapkričio rinkimus siekia pritraukti nacionalinį saugumą puoselėjančius respublikonų rinkėjus, kurie gerbė R. Reaganą ir niekada nebuvo linkę pritarti D. Trumpo politikai „Pirmiausia – Amerika“.
Jake'as Sullivanas, J. Bideno patarėjas nacionalinio saugumo klausimais, žurnalistams prieš kalbą sakė, kad J. Bidenas daugiausia dėmesio skirs JAV karių pasiaukojimui „egzistencinėje kovoje tarp diktatūros ir laisvės“.
„Jis kalbės apie izoliacionizmo pavojus ir apie tai, kad jei nusilenkiame diktatoriams ir nesugebame jiems pasipriešinti, jie ir toliau žengia į priekį, o galiausiai Amerika ir pasaulis sumoka didesnę kainą“, – pridūrė J. Sullivanas.
Prancūzijos Normandijos paplūdimiuose, kur lygiai prieš 80 metų kovėsi ir žuvo kariai, ketvirtadienį vyko D dienos metinių minėjimai šių laikų karo Ukrainoje akivaizdoje.
Be kita ko, J. Bidenas tądien atidavė pagarbą D dienos kariams emocingoje ceremonijoje Normandijos amerikiečių kapinėse, kurioje taip pat dalyvavo dešimtys devyniasdešimtmečių ir vyresnių veteranų.
Prieš išskrisdamas į Normandiją J. Bidenas penktadienį Paryžiuje susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, kur pabrėžė JAV įsipareigojimą padėti Ukrainai, kovojančiai su Rusijos invazija. Be to, jis atsiprašė ukrainiečių tautos už tai, kad Kongresas kelis mėnesius delsė patvirtinti itin svarbią Amerikos karinę pagalbą.
Tai buvo pirmasis jų susitikimas po to, kai J. Bidenas pasirašė teisės aktą, leidžiantį teikti papildomą karinę pagalbą. Jis taip pat paskelbė apie naują dolerių vertės amunicijos, įskaitant raketas, minosvaidžius, artilerijos sviedinius ir oro gynybos raketas, siuntą.
1944 metų birželio 6-ąją įvykęs išsilaipinimas Normandijos paplūdimiuose buvo Antrojo pasaulinio karo kursą pakeitusi operacija.
Daugelio ji laikoma didžiu transatlantinio bendradarbiavimo simboliu. Per ją jauni Sąjungininkų kariai, įskaitant amerikiečius ir kanadiečius, aukojo savo gyvybes, kad užbaigtų Trečiojo reicho viešpatavimą Europoje.
