J. Bidenas lipdamas į sraigtasparnį „Marine One“ prie Baltųjų rūmų žurnalistams pabrėžė Rytų Europoje kilusios krizės rimtumą ir perspėjo, kad mato „realią grėsmę“, jog Rusija gali panaudoti cheminį ginklą Ukrainoje.
Rusijos pajėgoms vis labiau stringant Ukrainoje, tikimybė, kad prezidentas Vladimiras Putinas gali įsakyti panaudoti cheminį, biologinį ar net branduolinį ginklą, kad palaužtų Ukrainą, bus vienas baisiausių scenarijų, kurie bus aptarti ketvirtadienį Briuselyje vyksiančiuose NATO, Didžiojo septyneto (G-7) ir Europos Sąjungos viršūnių susitikimuose.
J. Bidenas ketvirtadienį surengs spaudos konferenciją NATO būstinėje, o vėliau skris į Lenkiją. Šeštadienį jis susitiks su prezidentu Andrzejumi Duda (Andžejumi Duda) ir po susitikimo sugrįš į Vašingtoną.
Karas Ukrainoje privertė peržiūrėti metus ir du mėnesius trunkantį J. Bideno prezidentavimą ir nuo užsibrėžtų vidaus politikos prioritetų pereiti prie vadovavimo transatlantiniam aljansui, Europai išgyvenant rimčiausią krizę per kelis dešimtmečius.
Po ketverius metus trukusio Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) prezidentavimo, kai Europos valstybės buvo laikomos ekonominėmis konkurentėmis ir JAV kratėsi savo tradicinio vyresniosios NATO partnerės vaidmens, J. Bidenas daug dėmesio skiria bloko vienybei.
Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas (Džeikas Salivanas) žurnalistams sakė, jog J. Bidenas sieks „sustiprinti neįtikėtiną vienybę, kurią sukūrėme su sąjungininkais ir partneriais“.
Anot J. Sullivano, Vakarų sąjungininkių įvestos ekonominės sankcijos Rusijos finansų sektoriui bus dar sugriežtintos.
Dar vienas sankcijų paketas bus „paskelbtas drauge su mūsų sąjungininkais ketvirtadienį“, sakė J. Sullivanas.
Daugiau detalių Baltųjų rūmų patarėjas nepateikė, tačiau nurodė, jog daug dėmesio bus „skiriama ne tik naujų sankcijų įtraukimui, bet ir tam, kad būtų dedamos bendros pastangos išvengti sankcijų apėjimo“.
