Dviejų dienų aukščiausiojo lygio susitikimo pabaigoje Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva paragino galingiausius pasaulio lyderius imtis veiksmų dėl Azerbaidžano sostinėje įstrigusių Junginių Tautų (JT) klimato kaitos derybų. Pasak jo, šių derybų metu sprendžiamas planetos išlikimo klausimas.
Kadenciją baigiantis JAV prezidentas Joe Bidenas taip pat paragino imtis skubių veiksmų klimato kaitos atžvilgiu. Baiminamasi, kad JAV pozicija šiuo klausimu gali pasikeisti, kai sausio mėnesį į Baltuosius rūmus sugrįš Donaldas Trumpas, žinomas kaip klimato skeptikas.
„Istorija mus stebi“, – perspėjo JAV prezidentas.
Tačiau sekmadienį J. Bideno suteiktas leidimas Ukrainai naudoti amerikietiškas ilgojo nuotolio raketas smogti Rusijos kariniams objektams atitraukė dėmesį nuo pagrindinių Brazilijos darbotvarkės klausimų, tokių kaip kova su skurdu ir išmetamųjų teršalų kiekio mažinimas.
Manoma, kad šis J. Bideno administracijos sprendimas yra atsakas į Šiaurės Korėjos karių dislokavimą Rusijoje kovai su Ukrainos pajėgomis.
„Teisinga ir ilgalaikė taika“
Antradienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sušvelnino branduolinių ginklų panaudojimo taisykles. Šis Maskvos žingsnis sukėlė nerimą Ukrainos šalininkams Europoje ir JAV.
G-20 aukščiausiojo lygio susitikime dalyvavęs Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Vašingtonas ir Maskva „atsidūrė ant tiesioginio karinio konflikto slenksčio“.
Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris sukritikavo tokią Rusijos retoriką kaip neatsakingą. Jam antrino ir JAV nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas teigia paprašęs savo kolegos iš Kinijos Xi Jinpingo pasinaudoti savo įtaka, kad atvestų V. Putiną į protą dėl karo Ukrainoje.
Kinijos prezidentas G-20 susitikimo kuluaruose surengė kelis susitikimus su kitų valstybių vadovais.
Xi Jinpingas pabrėžė, kad šiuo metu pasaulis susiduria su nauju neramumų laikotarpiu.
Anksčiau šiais metais Kinija ir Brazilija pristatė planą, kaip Rusiją ir Ukrainą atvesti prie derybų stalo. Kyjivas atmetė šį pasiūlymą, nes jame nebuvo reikalavimo, kad Maskva pasitrauktų iš Ukrainos teritorijos.
G-20 bendrojoje deklaracijoje Rusijos agresija neminima, tačiau pažymima, kad lyderiai palankiai vertina „visas svarbias ir konstruktyvias iniciatyvas, kuriomis remiama visapusiška, teisinga ir ilgalaikė taika“ Ukrainoje.
„Grėsmė žmonijai“
Pasinaudodamas susitikimo šeimininko pareigomis, L. I. Lula da Silva iškėlė pasaulinės kovos su badu klausimą, taip pat siekė pajudinti Baku įstrigusias klimato kaitos COP29 derybas.
„Negalime palikti Baku užduoties Belemui“, – sakė Brazilijos prezidentas, turėdamas omenyje Amazonijos miestą, kuriame kitais metais vyks COP30 derybos.
Tačiau šie Brazilijos prezidento pareiškimai neturi jokio realaus poveikio šiuo metu Azerbaidžane vykstančiam JT susitikimui dėl klimato kaitos.
Didžiosios pasaulio šalys, suvokdamos, kad kovai su klimato kaita besivystančioms šalims reikia skirti trilijonus dolerių, aiškiai neužsimena apie galimybę palaipsniui atsisakyti iškastinio kuro.
L. I. Lula da Silva pareiškė, kad kitais metais vyksianti konferencija bus paskutinė galimybė išvengti negrįžtamos žalos planetai.
Paskutinės kelionės į Braziliją JAV prezidento poste metu J. Bidenas siekė priminti savo palikimą kovos su klimato kaita srityje. G-20 susitikime jis savo kolegoms sakė: „Raginu mus išlaikyti tikėjimą ir nesustoti.“
„Tai didžiausia egzistencinė grėsmė žmonijai“, – sakė JAV prezidentas.
Baigiantis susitikimui Brazilijoje L. I. Lula da Silva pirmininkavimą G-20 perdavė Pietų Afrikos Respublikos (PAR) lyderiui.
