Konservatoriams pavyko laimėti nepaisant skandalo, gegužę sužlugdžiusio S. Kurzo koalicinę Vyriausybę su kraštutiniais dešiniaisiais.
Centro dešinės Liaudies partija surinko 37 proc. balsų, rodo rinkimų rezultatų prognozės. Tai 6 proc. punktais geresnis rezultatas nei per 2017-ųjų eilinius rinkimus, tačiau nepakankamas norint gauti absoliučią daugumą.
Dar vienais rinkimų laimėtojais laikomi Austrijos žalieji, sulaukę populiarumo akcentuodami klimato kaitą. Jie gavo 13 proc. balsų.
Ši partija būtų reikšminga S. Kurzo koalicijos partnerė naujojoje Vyriausybėje.
Buvusi S. Kurzo sąjungininkė, kraštutinių dešiniųjų Laisvės partija po vadinamojo „Ibisageito“ skandalo patyrė didžiausią nesėkmę. Ji turėtų surinkti maždaug 16 proc. balsų, o per ankstesnius rinkimus už juos balsavo 26 proc. rinkėjų.
Minėtas skandalas kilo gegužę ir galiausiai sužlugdė Liaudies partijos ir Laisvės partijos koaliciją. Po to buvo paskelbti pirmalaikiai rinkimai.
Anot rinkimų prognozių, centro kairės socialdemokratai surinks 22 proc. balsų. Tai būtų blogiausias rezultatas per visą partijos istoriją.
Nedidelė liberali NEOS partija sulaukė maždaug 7 proc. rinkėjų pasitikėjimo.
Žalieji partneriai?
Žalieji, kuriems nepavyko patekti į parlamentą 2017 metų rinkimuose, sekmadienio balsavime pagerino savo rezultatą 10 proc. punktų ir surinko 13 proc. balsų.
Tai kelia iššūkių jauniausiam kancleriui Austrijos istorijoje S. Kurzui, nes norėdamas prijungti žaliuosius prie koalicijos jis turės pasižadėti kovoti su klimato kaita, ne tik imigracija.
„Tai svarbus balsavimas klimatui. Ankstesnės Vyriausybės padarė per mažai“, – naujienų agentūrai AFP sakė Vienoje balsavęs 26-ių Pėteris Litzbaueris.
Prieš rinkimus 33-ių S. Kurzas sakė, kad paliks atvirus visus variantus dėl koalicijos.
Vienoje balsavusi Klara Heizinger AFP sakė, kad per pastaruosius mėnesius Austrijos politikoje buvo per daug chaoso.
„Tikimės kažko mažiau chaotiško“, – teigė rinkėja.
Žaliųjų lyderis sekmadienį pareiškė, kad partija su S. Kurzu bendradarbiaus tik tuo atveju, jeigu jo kryptis radikaliai pasikeis, lyginant su ankstesnės Vyriausybės darbu.
„Reikia radikalaus politikos pokyčio“, – Austrijos televizijai sakė Werneris Kogleris.
Kraštutinių dešiniųjų nesėkmė
Laisvės partijos pralaimėjimas buvo prognozuojamas dėl vadinamojo „Ibisageito“ skandalo, privertusio pasitraukti ilgametį lyderį Heincą Kristianą Štrachė. Jo atžvilgiu šią savaitę pradėtas naujas tyrimas.
Vienas šios politinės jėgos atstovų parlamente Haraldas Vilimskis Austrijos televizijai sakė, kad partijai reikia „susigrąžinti rinkėjų pasitikėjimą“. Jis abejojo galimybėmis dirbti naujoje Vyriausybėje.
Anksčiau atnaujinta S. Kurzo koalicija su Laisvės partija atrodė įmanoma, tačiau buvusio lyderio atžvilgiu pradėtas tyrimas sumaišė kortas.
„Balsuojame, kad apsispręstume, kuriuo keliu einame – Viktoro Orbano ir populistų, ar liekame orientuoti į Europą. (...) Sprendžiame, ar korupcija tęsis“, – teigė Vienoje balsavusi 29-ių Gabriel Štainer.
Nuo Antrojo pasaulinio karo Austrijos vyriausybėse dirbo arba Liaudies partija, arba socialdemokratai. Abi šios jėgos koalicijoje iš viso buvo 44 metus.
Tačiau S. Kurzas nutraukė šios koalicijos tradiciją prieš 2017 metų balsavimą.
Jis taip pat buvo iškėlęs idėją vadovauti mažumos Vyriausybei, tačiau tai tikriausiai įneštų dar didesnio politinio neapibrėžtumo ir galbūt net nulėmtų naujus rinkimus.
Bet kokiu atveju, derybos dėl koalicijos tarp partijų tikriausiai užtruks kelis mėnesius.
„Ibisageito“ skandalas kilo, kai Vokietijos žiniasklaida paskelbė Ibisos saloje slapta kamera nufilmuotas įrašas, kuriame Austrijos vicekancleriu dirbęs tuometinis Laisvės partijos lyderis H. C. Strache numanomai vieno Rusijos oligarcho atstovei už pagalbą organizuojant rinkimų kampaniją siūlo viešojo pirkimo sutartis.
H.C. Strache kilus skandalui pasitraukė iš visų eitų pareigų.
