Kol susiskaldžiusios parlamentinės frakcijos grumiai tarpusavyje, pamainos premjerui nematyti.
Tikimasi, kad prezidentas Emmanuelis Macronas priims G. Attalio atsistatydinimo pareiškimą po antradienį įvyksiančio vyriausybės posėdžio – pirmo po jo sąjungininkų skaudaus pralaimėjimo pirmalaikiuose Nacionalinės Asamblėjos rinkimuose.
Tačiau jis taip pat tikriausiai paprašys ministro pirmininko ir jo komandos likti kaip laikinajai vyriausybei su ribotais įgaliojimais iki liepos 26-ąją prasidėsiančių Paryžiaus olimpinių žaidynių pabaigos.
Tai taip pat suteiktų partijoms daugiau laiko sudaryti valdančiąją koaliciją po rinkimų antrojo turo liepos 7-ąją, kai niekas negavo daugumos Nacionalinėje Asamblėjoje.
Daugiausia vietų – 193 iš 577 – gavo platus socialistų, komunistų, žaliųjų ir griežtosios kairės partijos „Nenugalėtoji Prancūzija“ (LFI) aljansas, pavadintas Naujuoju liaudies frontu (NFP).
Antroje vietoje liko E. Macrono sąjungininkai su 164 mandatais, trečioje – kraštutinių dešiniųjų „Nacionalinis sambūris“ (RN) su 143 mandatais.
Susiskaldęs NFP pastaruoju metu stengiasi rasti bendrą kandidatą į ministrus pirmininkus.
Tačiau vidiniai konfliktai, ypač tarp LFI ir nuosaikesnių socialistų, stabdo visas pastangas rasti asmenybę, galinčią atlaikyti balsavimą dėl pasitikėjimo parlamente.
„Gėdingi“ nesutarimai
Savaitgalį socialistai sužlugdė 73 metų Huguette Bello, buvusios komunistų parlamentarės ir Prancūzijos valdos Reunjono regiono tarybos pirmininkės, kuri buvo užsitikrinusi kitų kairiųjų partijų paramą, viltis.
LFI savo ruožtu atmetė Laurence Tubiana, nepartinės ekonomistės ir klimato specialistės, kandidatūrą, kuriai pritarė socialistai, komunistai ir žalieji.
Kairiųjų deputatas Francois Ruffinas antradienį pavadino NFP nesutarimus „gėdingais“, o žaliųjų deputatė Sandrine Rousseau taip pat išreiškė nepasitenkinimą.
Šeštadienį G. Attalis buvo išrinktas savo partijos Nacionalinės Asamblėjos frakcijos lyderiu ir žvelgia į ateitį už vyriausybės ribų, sakydamas, kad prisidės „prie daugumos atsiradimo įgyvendinant projektus ir idėjas“.
Apžvalgininkai teigia, kad E. Macronas ir G. Attalis vis dar tikisi, kad parlamente pavyks suformuoti centro dešiniųjų daugumą, kuri neleistų LFI ar kraštutinių dešiniųjų RN dalyvauti jokioje naujoje koalicijoje.
Atsistatydinus G. Attaliui, jis ir kiti ministrų kabineto nariai galės užimti savo vietas parlamente ir dalyvauti formuojant koaliciją.
Ketvirtadienį vėl susirinkęs parlamentas pradės darbą nuo Nacionalinės Asamblėjos pirmininko ir kitų svarbių postų paskirstymo.
Įtampa įžvelgiama tarp G. Attalio ir jo buvusio mentoriaus E. Macrono, kurį premjeras, atrodo, kaltina dėl pralaimėjimo rinkimuose, praėjus vos šešiems mėnesiams po to, kai 34-erių buvo paskirtas jauniausiu Prancūzijos vyriausybės vadovu.
E. Macronui dar liko beveik treji metai iki 2027-aisiais vyksiančių rinkimų, per kuriuos kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen, kaip tikimasi, vėl sieks valdžios.
