Nacionalinė ne pelno siekianti organizacija „ReFed“ teigė, kad dėl šių dviprasmiškų pranešimų amerikiečiai jau dešimtmečius yra klaidinami ir, kaip manoma, dėl jų išmetama apie 7 proc. iš 78 mln. tonų maisto visoje šalyje.
Išaiškinus šią painiavą būtų galima sumažinti maisto švaistymą, sutaupyti žmonių pinigus ir padėti spręsti klimato krizę. Namų ūkiai yra atsakingi už didžiąją dalį JAV išmetamo maisto, o JAV žemės ūkio departamentas apskaičiavo, kad vidutinė keturių asmenų šeima dėl nesuvalgyto maisto per metus praranda apie 1,5 tūkst. JAV dolerių (apie 1,4 tūkst. eurų). Tuo metu, Aplinkos apsaugos agentūros (EPA) duomenimis, pūvančiam maistui tenka apie 58 proc. sąvartynuose išmetamo metano kiekio, skelbia portalas „Business Insider“.
„Vartotojai datų etiketėms priskiria daugiau reikšmės, nei turėtų, – „Business Insider“ sakė Harvardo teisės mokyklos Maisto teisės ir politikos klinikos bendradarbė Tori Oto. – Nėra jokio federalinio datų etikečių reguliavimo. Kiekviena valstija tai daro atskirai, arba gamintojai savo nuožiūra pasirenka, kokią formuluotę naudoti“.
Raginimas priimti naują įstatymo projektą
T. Oto teigė, kad etiketes reikėtų sumažinti iki dviejų variantų: „Geriausias iki“, kad būtų nurodyta produkto kokybė, ir „Tinka vartoti iki“, kad būtų nurodyta, kada produktas neturėtų būti vartojamas. T. Oto taip pat teigė, kad šiai problemai spręsti turėtų būti surengta vartotojų švietimo kampanija. 2016 m. balandžio mėnesį atliktoje suaugusių amerikiečių apklausoje daugiau nei trečdalis teigė, kad paprastai išmeta maistą, jei ant pakuotės nurodytas jo tinkamumo vartoti terminas yra artimas arba pasibaigęs.
Maždaug trys dešimtys Kongreso narių parėmė teisės aktą, vadinamą 2023 m. Maisto produktų datų ženklinimo įstatymu, kuriuo būtų reikalaujama, kad gamintojai naudotų tik nuorodas „geriausias, jei panaudotas iki“ ir „sunaudoti iki“. Įstatymo projektą taip pat remia mažiausiai 20 mažmenininkų ir prekių ženklų, įskaitant „Whole Foods“, „Amazon“, „Kroger“, „Walmart“ ir „Nestlé“ – vasario mėnesį bendrovės pasirašė laišką įstatymų leidėjams, kuriame ragino juos priimti šį įstatymo projektą.
Viešojo intereso gynimo grupės PIRG maisto ir žemės ūkio advokatė Danielle Melgar teigė, kad verslo įmonių pritarimas reiškia didelį pokytį nuo 2021 m., kai teisės aktas buvo pristatytas pirmą kartą. D. Melgar pridūrė, kad maisto švaistymo mažinimas – tai būdas įmonėms daryti pažangą siekiant savo tvarumo tikslų.
Savanoriškas etikečių supaprastinimas
Praėjusią savaitę D. Melgar ir kiti įstatymo projekto šalininkai išsiuntinėjo laišką į Kongreso biurus, tikėdamiesi, kad Vašingtone pavyks pasiekti, jog ši iniciatyva įgautų pagreitį. Ji sakė, kad pagrindinis respublikonų įstatymų leidėjų klausimas buvo, ar maisto pramonė palaiko įstatymo projektą.
Pramonė savanoriškai bandė supaprastinti maisto produktų datų ženklinimą: 2019 m. „Kroger“ pareiškė, kad, siekdama informuoti apie maisto saugą ir kokybę ant pieno produktų, delikatesų, kepinių, šviežių ir šaldytų produktų, nurodys tik „sunaudoti iki“ ir „geriausias iki“: 2016 m. „Walmart“ ėmėsi panašaus žingsnio savo privačiose etiketėse, o 2017 m. pramonės prekybos asociacija pradėjo savo iniciatyvą.
Tačiau T. Oto teigė, kad atsižvelgiant į tai, kiek daug etikečių vis dar plinta, akivaizdu, kad reikia nacionalinio standarto.
„Savanoriškos iniciatyvos buvo puiki pirmoji pradžia socializuojant šią idėją dėl vartotojų painiavos, susijusios su datų etiketėmis, – sakė ji. – Tačiau bet kurioje maisto prekių parduotuvėje vis dar matome 60 skirtingų frazių. Taigi, pritarimas turi būti visapusiškesnis“.
