Kokių interesų Kinija yra lydima dabar ir ar Rusija galės griežtų sankcijų akivaizdoje susiartinti su Pekinu? Apie tai BBC kalbėjo su politologais ir ekonomistais.
Kartu prieš Vakarus
Jungtinių tautų Generalinė asamblėja balsavo už rezoliuciją, smerkiančią Rusijos karinę invaziją į Ukrainą. Dokumente Maskvai buvo pateiktas reikalavimas sustabdyti karo veiksmus. Kinija susilaikė.
„Kinija nepasisakė prieš, kadangi tai galėtų būti laikoma tiesioginiu Rusijos veiksmų palaikymu. Aš manau, kad artimiausioje perspektyvoje Kinija stengsis pasverti rizikas ir galimybes, visus „už“ ir „prieš“ ir maksimaliai stengsis išsaugoti strateginį neutralumą šiuo klausimu“ – mano sinologas Leonidas Kovačič.
Neatsižvelgiant į tai, kad viešieji asmenys reagavo santūriai, Kinijos socialiniuose tinkluose Vladimiro Putino pasisakymai vertinami teigiamai. Jo pareiškime, kiniečiai išgirdo svarbiausią teiginį: tai yra „specialioji operacija“ kova su Vakarais.
Išversta Rusijos vadovo kalba tapo ypač populiari, o socialiniame tinkle Weibo – kinietiškame „Twitter“ analoge – saitažodį #putin10000wordsspeechfulltext (pilnas Putino kalbos tekstas) peržiūrėjo daugiau nei milijardas žmonių per pirmas 24 valandas. Tuo metu, kai vakarų pasaulis smerkė Rusijos karinę invaziją Ukrainoje, kinų interneto naudotojai sveikino Putiną ir palaikė Rusijos karinius veiksmus.
Daug pastabiau reagavo Kinijos valdžia – ji atsisakė vadinti invaziją minimus įvykius ir juos smerkti. Kovo 24 dieną, kai Rusijos kariuomenė pradėjo vykdyti karinius veiksmus Ukrainos teritorijoje, Kinijos Užsienio reikalų ministerijos atstovė Hua Čunjing esminę trumposios spaudos konferencijos dalį skyrė JAV kritikai, kaltindama Vašingtoną „vykdant blokinę politiką, siekiant sukurti konfrontaciją tarp ideologijų“. Taip pat pridėjo, kad Kinija ir Rusija „veikia atsakingai, palaikydama tarptautinį saugumą ir stabilumą“.
Hua Čunjing nepateikė aiškaus atsakymo į klausimą, ar Kinija palaiko Rusijos „specialiąją operaciją“.
Kinija, iš vienos pusės, bando išsaugoti, galbūt išplėsti strateginę partnerystę su Rusija, tačiau jai svarbu nesiartinti prie Maskvos ypač arti todėl, kad tai gali tapti pretekstu sankcijų pateikimu Pekinui – kalba Amerikos ekspertas Bredlis Jardine‘as.
Kaip Putinas sumaišė kortas
Kinija yra sunkioje situacijoje. Iš vienos pusės, Pekinui svarbi stabili situacija pasaulyje – jis puikiai žino, kaip funkcionuoti tokiose sąlygose ir kaip didinti savo politinę jėgą. Kinija palaiko glaudžius prekybos ryšius su Ukraina, todėl kariniai veiksmai joje nėra palankūs Kinijai.
Bredlis Jardine‘as žymi, kad iš vienos pusės, Kinijai simpatizuoja Rusijos koncepcijos, siekiančios sumenkinti JAV įsivaizdavimas, kadangi partnerystė su Rusija leis prieštarauti JAV ir ES vykdomai politikai. Tačiau ir čia nėra viskas paprasta: Rusijos invazija į Ukrainą paskatino vakarų šalys susivienyti, dėl ko skubos tvarka jos koordinuotai teikia sankcijas prieš Maskvą. Toks susivienijimas nėra palankus Kinijai.
Kai kurie vakarų ekspertai baiminasi, kad Kinijos valdžia galės nubrėžti paralelę tarp Ukrainos ir Taivano – teoretiškai kyla rizika, kad Kinija gali taikyti savo politinę galią.
Esminis faktorius, kuris galės sulaikyti Kiniją yra Vokietijos pozicija Ukrainos atžvilgiu: Berlyno suinteresuotumas „Nord stream – 2“ nesutrukdė Vokietijai prisijungti prie griežčiausių sankcijų prieš Rusiją, sustabdant dujotiekio sertifikavimą.
Ukrainos pavyzdys parodė Kinijai, kad europietiška priklausomybė nuo Rusijos energetinių resursų, netrukdo ES taikyti sankcijas prieš Rusiją. „Kinija yra nepaprastoje padėtyje, kadangi, iš vienos pusės Kinijoje yra konkretūs politiniai ir ekonominiai interesai ES atžvilgiu. Iš kitos pusės Kinija yra suinteresuota bendradarbiavime su Ukraina, taip pat Kinijai svarbu, kad neblogėtų ryšiai su ES“, – mano ekspertas Leonidas Kovačič.
Prieš keletą metų, kai Kinijos ir JAV ryšiai pradėjo blogėti po prasidėjusio prekybos karo, Pekino lūkesčiai buvo susiję su tuo, kad ES, kaip svarbi prekybos partnerė, išsaugotų nepriklausomą poziciją. Ekspertas pažymi: jeigu Kinija aktyviai palaikys Rusiją (pavyzdžiui, siekiant to, kad Rusija galėtų apeiti pateiktas sankcijas), tai turės neigiamos įtakos Pekino ir Briuselio ryšiams.
Kinija istoriškai nemėgsta skambių pareiškimų, ji renkasi tylius aptarimus užkulisiuose, žymi Karališkojo Londono koledžo profesorius Keri Braunas. Ekspertas mano, kad tokio pobūdžio derybos gali prasidėti bet kada: „Gali įvykti dar kokie nors įvykiai, kurie privers Kiniją garsiau ir glausčiau išsakyti savo poziciją. Galiausiai, jau yra kalbama apie branduolinio karo riziką, pažiūrėkite, kas įvyko Zaporožės atominėje elektrinėje. Manau, Pekinas smerkia Rusijos veiksmus šiuo atžvilgiu“.
Nedega noru padėti Rusijai
Kiniją vertėtų apibrėžti ne kaip atskirą valstybę, bet kaip atskirą planetą ar civilizaciją, sako Čikagos universiteto ekonomistas Konstantinas Soninas.
„Kinijos manymu, visos šalys yra periferijoje, net JAV. Atitinkamai, toks santykis yra ir Rusijos atžvilgiu. Kinijai nuo Rusijos reikia ne daugiau nei nuo bet kurios kitos valstybės. Prekyboje yra suinteresuotos abi šalys. Faktas, kad didžioji dalis vartotojų produktų ir mokėjimų už energijos nešėjus vyks per Kiniją, dėl to Kinija galės dar stipriau įsitvirtinti rinkoje. Dabar didžioji dalis maržos nukeliaus į didžiąsias Kinijos kompanijas, per kurias į Rusiją galės būti tiekiami „Iphone“ išmanieji telefonai, kadangi jiems buvo nukirsta didžioji dalis konkurentų“, – aiškina ekspertas.
K. Soninas teigia, kad analogiška situacija yra su nafta ir dujomis: prekybos pozicijos Kinijoje sustiprėja po kiekvieno sandorio. Kinija netapo monopolistė, tačiau pilnai supranta, kad užėmė dominuojančią poziciją toje rinkoje, kuri iki šiol veikia Rusijoje. Tačiau Rusija ekonomiškai neišgalės pakeisti bendradarbiavimą su Vakarais steigiant glaudesnius ryšius su Kinija, tiki buvęs Centrinio banko pirmininko pavaduotojas Sergejus Aleksašenko. Interviu DW jis pasakė, kad „tai neįmanoma, per bet kurį laiką, bet kuriuos pinigus, bet kurias aplinkybes“.
„Kinija nedega noru padėti Rusijai. Kinijai istoriškai ilgoje perspektyvoje yra palanki silpna Rusija, kadangi su ja bus paprasčiau tartis dėl žaliavų tiekimo. Daugiau Kinijai nuo Rusijos nieko nereikia“, – mano S. Aleksašenko.
„Todėl Kinijai Vakarai yra nepamainomi. Kinija galės tiekti daug vidutinio lygio įrangos, tačiau ji niekada nebuvo technologine lydere, kuri tiekia geresnės kokybės įranga, kurią Rusija perka iš JAV ar ES“, – sako jis.
Visgi kai ką reikės pirkti Kinijoje. Konstantinas Soninas prognozuoja, kad praktikoje tai atrodys taip: automobiliai bus prastesni, kadangi vietoj vakarietiškų auto-dalių bus diegiami kinietiški, lėktuvai kris dažniau, kadangi bus naudojami kinietiški komponentai.
