„Mes, Centrinės ir Rytų Europos šalys, puikiai suprantame, kad Rusija kelia ilgalaikę grėsmę. Šiais sudėtingais laikais mūsų šalys turi nuolat stengtis mobilizuoti sąjungininkus ir partnerius. Būdami labiausiai pažeidžiami, privalome kalbėti garsiai ir vienu balsu – turime vieningai siekti stipresnės NATO atgrasymo ir gynybos pozicijos“, – ministerijos trečiadienį išplatintame pranešime cituojamas A. Anušauskas, dalyvaujantis susitikime Lenkijos sostinėje.
Diskutuojant apie pasirengimą liepą Vilniuje vyksiančiam susitikimui, ministras išskyrė keturis priešakinę Aljanso gynybą sustiprinti galinčius žingsnius.
Pasak A. Anušausko, sustiprinimui reikalingas patikimas atgrasymas, rytinėje NATO dalyje didinant nuolatinių pajėgų skaičių, taip pat modernios kolektyvinės gynybos pradžia, patvirtinant regioninius planus su priskirtomis pajėgomis, išankstiniu technikos ir amunicijos dislokavimu bei sustiprinta oro gynyba.
Taip pat – Švedijos narystė NATO bei signalas Ukrainai, kad jos „narystė Aljanse yra neišvengiama“, visų sąjungininkų sutarimas skirti gynybos išlaidoms ne mažiau kaip 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto.
Anot ministerijos, prie B9 gynybos ministrų susitikimo prisijungė ir Jungtinės Karalystės gynybos ministras Benas Wallace'as (Benas Volesas), jis kartu su Bulgarijos, Čekijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Rumunijos, Slovakijos ir Vengrijos kolegomis aptarė saugumo situaciją regione Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste, NATO ir Europos Sąjungos (ES) vaidmenį remiant Ukrainos kariuomenę.
Ministras ragino tęsti paramą Ukrainai.
„Dabar yra lemiamas karo momentas ir daug kas priklauso nuo mūsų paramos. Turime tęsti karinę ir nekarinę paramą tiek, kiek reikės. Mūsų parama turi padėti išlaisvinti visas okupuotas teritorijas. Taip, ES ir NATO demonstruoja aktyvią paramą Ukrainai, tačiau realybė reikalauja daryti dar daugiau“, – teigė A. Anušauskas.
B9 iniciatyva yra devynių Centrinės ir Rytų Europos šalių politinio bendradarbiavimo platforma stiprinant euroatlantinį saugumą.
