A. Merkel vadovavo Vokietijai 16 metų. Ji buvo valdžioje finansų krizės, 2015 m. migrantų krizės ir, svarbiausia, 2014 m. Rusijos invazijos į Ukrainą metu.
Ar ji buvo pernelyg švelni Maskvos atžvilgiu? Per lėta padėti Kyjivui? Jei 2008 m. nebūtų užblokavusi Ukrainos narystės NATO, ar dabar ten vyktų karas?
Kalbėdama su BBC Berlyne, A. Merkel tvirtai gina savo valdymo laikotarpį.
Mano, kad karas Ukrainoje būtų prasidėjęs anksčiau
Buvusi Vokietijos kanclerė sako mananti, kad karas Ukrainoje būtų prasidėjęs anksčiau ir greičiausiai būtų buvęs dar baisesnis, jei Kyjivas 2008 m. būtų pradėjęs siekti narystės NATO.
„Karinio konflikto būtume sulaukę dar anksčiau. Man buvo visiškai aišku, kad prezidentas V. Putinas nebūtų ramiai stovėjęs ir žiūrėjęs, kaip Ukraina prisijungia prie NATO. <...> Ir tada Ukraina, kaip šalis, tikrai nebūtų buvusi taip pasiruošusi, kaip 2022 m. vasarį“, – interviu BBC tvirtino A. Merkel.
Tačiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis su tuo nesutinka.
Jis A. Merkel sprendimą, kurį palaikė tuometinis Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy, vadina akivaizdžiu „klaidingu apskaičiavimu“, kuris padrąsino Rusiją.
Merkel draugystė su Putinu
Retame interviu po to, kai prieš trejus metus pasitraukė iš politikos, A. Merkel išreiškė susirūpinimą dėl atsinaujinusių Vladimiro Putino grasinimų panaudoti branduolinį ginklą.
Per du dešimtmečius abu lyderiai gerai pažino vienas kitą.
„Turime padaryti viską, kas įmanoma, kad užkirstume kelią branduolinio ginklo panaudojimui. <...> Laimei, prieš kurį laiką apie tai kalbėjo ir Kinija. Neturėtume būti paralyžiuoti baimės, tačiau taip pat turime pripažinti, kad Rusija yra didžiausia arba kartu su JAV viena iš dviejų didžiausių branduolinių galybių pasaulyje“, – sako buvusi Vokietijos kanclerė.
„Potencialas yra bauginantis“, – pridūria ji.
A. Merkel tvirtina, kad padarė viską, kas nuo jos priklausė, kad užtikrintų taikius bendradarbiavimo su Rusija būdus. Ir vis tik, praėjus vos keliems mėnesiams po jos pasitraukimo iš pareigų V. Putinas pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
Tai paskatino Europą iš esmės peržiūrėti energetikos politiką, diplomatiją su Rusija ir migracijos politiką, kuri, valdant A. Merkel, buvo tapusi įprasta.
Geopolitinis Kremliaus įrankis
Valdant A. Merkel, Vokietija ir jos energetikai imli stambioji pramonė tapo priklausoma nuo Maskvos. Vokietija nutiesė du dujotiekius, tiesiogiai sujungtus su Rusija.
V. Zelenskis tas pigias dujas apibūdino kaip geopolitinį Kremliaus įrankį.
A. Merkel BBC teisinosi turėjusi du motyvus tiekiant dujotiekius: Vokietijos verslo interesai, bet ir taikių ryšių su Rusija palaikymas.
Kolegos ES ir NATO nariai Rytų Europoje su ja griežtai nesutiko.
Lenkijos parlamento narys Radoslawas Fogelis teigė, kad Vokietijos dujų pinigai pildė Rusijos karo kasą – jais buvo finansuojama invazija į Ukrainą.
Tuo metu pati A. Merkel tvirtina bandžiusi pažaboti Rusijos išpuolius Ukrainoje pasitelkdama diplomatiją ir derybas, kurios, kaip ji pripažįsta, galiausiai nepavyko.
Sankcijos paveikė Vokietijos pramonę
Sankcijos Rusijos energetikai neproporcingai smarkiai paveikė Vokietijos pramonę. Priversta ieškoti kitų tiekėjų, šalis dabar perka brangias suskystintas gamtines dujas. Verslo atstovai sako, kad juos žlugdo išlaidos.
Pasak A. Merkel, nauja Europos santykių su Rusija era „deja“ prasidėjo po visiškos invazijos į Ukrainą.
