NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas praėjusiais metais Vilniuje vykusio NATO viršūnių susitikimo išvakarėse pareiškė, kad Kyjivas pirmiausia turi laimėti karą prieš Rusiją, skelbia portalas „Euronews“.
Štai penkios priežastys, kodėl Ukraina vargu ar greitai įstos į NATO.
1. Ukrainos įstojimas į NATO sukeltų platesnio masto karo pavojų
Karas apsunkina situaciją.
Pagal NATO kolektyvinės gynybos sutarties 5 straipsnį, jei užpuolama viena valstybė narė, visos kitos turi laikyti tai savo užpuolimu ir ateiti sąjungininkei į pagalbą.
Tai reiškia, kad jei Ukraina įstotų į NATO, nors vis dar kariauja su Rusija, būtų pradėtas taikyti 5 straipsnis.
„Ukrainos narystė NATO kelia didėjantį pavojų“, – sakė Durhamo universiteto (Jungtinė Karalystė) profesorius Johnas Williamsas, kuris specializuojasi tarptautinės politikos, karo ir suvereniteto srityse.
Jis įspėjo, kad tai gali sukelti „košmarišką scenarijų“.
„NATO būtų tiesiogiai įsitraukusi į karą“, – tęsė J. Williamsas, o tai reiškia, kad kitos su Rusija besiribojančios narės, pavyzdžiui, Baltijos šalys ir Lenkija, „potencialiai galėtų tapti fronto linija“.
Švedijai ir Suomijai pateikus paraiškas dėl narystės NATO, Vladimiras Putinas pagrasino atsakyti tuo pačiu, jei NATO ten dislokuos savo karius ir infrastruktūrą.
Tačiau šis dabartinis nenoras nereiškė, kad NATO durys Ukrainai užtrenktos visam laikui. Pasibaigus karui Ukraina vis tiek galėtų prisijungti prie Aljanso ir išliktų patikima būsima narė.
„Pirmiausia užbaikime konfliktą, – sakė buvęs NATO generalinio sekretoriaus padėjėjo pavaduotojas Jamie Shea. – Kol kas svarbiausia išsaugoti Ukrainą kaip veikiančią valstybę ir išvyti Rusijos pajėgas iš jos teritorijos“.
„Paruoškime šiandienos vakarienę, o dėl kitos savaitės vakarienės rūpinkimės vėliau“, – pridūrė jis.
2. Narystė NATO Ukrainai „nebūtina“
NATO jau yra įsipareigojusi Ukrainai.
Be dešimčių milijardų eurų karinės ir finansinės pagalbos iš atskirų NATO valstybių narių, pats Aljansas teikia didžiulę paramą Ukrainai, teikdamas humanitarinę pagalbą ir pagalbą ne ginklais.
„Tai ironiška, – sakė J. Shea. – Visi šie [į Ukrainą] plūstantys ginklai reiškia, kad tam tikra prasme Ukraina jau turi NATO saugumo garantiją [...] be narystės“.
„Kartais galima gauti daug naudos iš NATO ir be narystės“, – pridūrė jis, remdamasis Kosovo, kurį dešimtojo dešimtmečio pabaigoje rėmė Aljanso taikdariai, pavyzdžiu.
Profesorius J. Williamsas mano, kad tas pats pasakytina ir apie branduolinę grėsmę.
Po Čečėnijos lyderio Ramzano Kadyrovo komentarų, kad Rusija turėtų panaudoti mažo galingumo branduolinius ginklus Ukrainoje, Vašingtonas pareiškė, kad imsis griežtų atsakomųjų priemonių, o buvęs CŽA direktorius Davidas Petraeusas pareiškė, kad JAV sunaikins Rusijos karius Ukrainoje ir nuskandins visą jos Juodosios jūros laivyną.
3. Ukraina „nepasirengusi“ narystei NATO
Prieš įstodamos į NATO, šalys pirmiausia turi atitikti tam tikrus ekonominius, politinius ir karinius standartus.
Profesoriaus J. Williamso teigimu, Ukraina dar „toli“ nuo šių narystės kriterijų įvykdymo ir nurodo „problemas“, susijusias su šalies „demokratinėmis institucijomis“ ir „antikorupciniais procesais“.
„Nuo Ukrainos rinkimų, kurie buvo gana korumpuoti... ir masinių gatvės protestų, kurie bandė Ukrainą nukreipti į kelią, vedantį į modernią, liberalią, demokratinę Europos valstybę, mus skiria nedaug metų“, – sakė jis.
„Šis kelias dabar atrodo neatšaukiamas. Putinas tai garantavo. Tačiau tai ilgas kelias, Ukrainos politinės institucijos turi daug darbo“.
Su panašiais sunkumais susiduria ir Ukrainos siekis įstoti į Europos Sąjungą – nerimaujama, ar Ukraina atitiks NATO standartus ir lūkesčius.
Visgi yra vilčių, kad karas pagerins Ukrainos gebėjimą atitikti NATO reikalavimus, ypač kariniu požiūriu.
„Ukraina iš to išeis turėdama tikriausiai vieną geriausių NATO kariuomenių, nes gavo daug vakarietiškos įrangos ir mokymų“, – sakė J. Shea.
Dėl to ilgainiui ji taps „patrauklesne kandidate“, pridūrė jis.
4. Sunku pasiekti, kad visos NATO narės paremtų Ukrainos kandidatūrą
Pagal NATO taisykles naujos narės gali būti priimtos tik tuo atveju, jei tam pritaria visos 30 narių. Net jei viena iš jų nesutinka, tai gali sutrukdyti, ar net sužlugdyti, visą procesą.
Švedija ir Suomija susidūrė su šiais sunkumais, pateikdamos savo prašymus dėl narystės NATO, nes Turkija iš pradžių tam prieštaravo.
Lygiai taip pat Vengrija gali tapti Ukrainos narystės prašymo problema.
Šalys, turinčios bendrą sausumos sieną, jau seniai nesutaria dėl vengriškai kalbančios Ukrainos mažumos teisių.
Nuo 2017 m., kai Ukraina įvedė privalomą ukrainiečių kalbą pradinėse mokyklose, Vengrija ne kartą blokavo Ukrainos pastangas integruotis tiek į NATO, tiek į ES.
„Viktoras Orbanas yra toks žmogus, kuris kels problemų, jei manys, kad jį remia žmonės, – sakė J. Shea. – Pažvelkite į jo pasiekimus ES“.
V. Orbanas ne kartą kritikavo Vakarų strategiją Rusijos atžvilgiu ir laikė save V. Putino sąjungininku, smerkdamas sankcijų taikymą ir sudarydamas dujų sandorius su Maskva.
Nuomonė kitose Europos sostinėse taip pat yra svarbi.
„Didelis klausimas, ar Prancūzija ir Vokietija, kurias galima pavadinti [NATO] Aljanso „bailiukėmis“, sutiktų, – sakė Tarptautinio strateginių studijų instituto analitinio centro strategijos, technologijų ir ginklų kontrolės direktorius Williamas Alberque. – Ar jie norėtų eiti taip toli?“
2008 m. ir Paryžius, ir Berlynas blokavo Ukrainos ir Gruzijos bandymus įstoti į Aljansą, o 2022 m. vasarį, likus vos savaitei iki invazijos, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, kad Ukrainos narystė net nėra svarstoma.
5. Ukrainos įstojimas į NATO būtų V. Putino „propagandinė pergalė“
Nuo pat karo Ukrainoje pradžios V. Putinas skleidė versiją, kad NATO kelia grėsmę Rusijai.
Jis nuolat teisino įsiveržimą į Ukrainą, kad atsikratytų šios grėsmės, kuri, jo teigimu, kelia pavojų Rusijos teritoriniam vientisumui.
Jei Ukraina prisijungtų prie NATO integruotos gynybos plano, J. Shea teigia, kad tai neišvengiamai reikštų Vakarų karių ir karinių bazių dislokavimą Ukrainos teritorijoje.
„Tai suteiktų Putinui didžiulį propagandinį postūmį, – sakė jis. – Putinas labai, labai stipriai, net desperatiškai stengiasi įtikinti rusus, kad NATO kelia išorinę egzistencinę grėsmę [...], o Ukrainos prisijungimas dabar tik prisidėtų prie šio pasakojimo“.
„Kas nori duoti Putinui alyvmedžio šakelę?“ – klausė jis.
NATO pareigūnai ir Vakarų politikai ne kartą leido suprasti, kad karas Ukrainoje yra Kyjivo ir Maskvos konfliktas, o JAV prezidentas Joe Bidenas teigė, kad nesirengia įtraukti Aljanso į platesnį konfliktą dėl Ukrainos.
Buvo nuogąstaujama, kad ši „propagandinė pergalė“ bus pasiekta netinkamu metu, Ukrainai žaibiškai žengiant į priekį mūšio lauke ir Rusijoje tvyrant antikarinėms nuotaikoms.
Nors ir tvirtai palaikė Ukrainos prašymą dėl narystės, Williamas Alberque sakė: „Putino asmeniniai košmarai įsigyvendina visoje Europoje... Ukraina įsiliejo į Vakarus, [Rusijai] atsuko nugarą amžiams, Suomija ir Švedija – NATO“.
„Noriu pasakyti, kad jis tiesiog labai gerai šaudo sau į koją“, – pridūrė jis.