36-erių sportininkė 158 km įveikė per 4:04.23 val. ir užėmė 20-ą vietą. Nuo čempionės amerikietės Kristen Faulkner ji atsiliko penkiomis minutėmis.
„Vau, net nežinau, ką pasakyti. Ne važiavome, o skraidėme šiandien, – po finišo juokėsi dviratininkė. – Tikrai labai kietai panos važiavo. Patenkinta esu rezultatu, nes vis tiek aplenkiau daug labai kietų sportininkių. Esu mažoje komandoje, nevažiuoju daug varžybų, šiek tiek trūksta to ritmo, tai visai neblogai.“
Lietuvė prieš trejus metus Tokijuje užėmė 35-ąją vietą, tad šis rezultatas yra daug geresnis.
„Buvau labiau užsispyrus šiemet, labiau nusiteikusi ir neturėjau sulaužyto šonkaulio“, – šyptelėjo Italijoje besitreniruojanti olimpietė.
Varžybų trasa vingiavo Paryžiaus ir jo apylinkių gatvėmis, tad vaizdai – tikrai buvo neeiliniai. R. Leleivytė sakė, kad važiuodama girdėjo ir skanduojant jos vardą, o visa patirtis tiesiog užbūrė.
„Tiesiog šiurpuliukai per kūną eina, nes aš tiek žmonių nesu mačiusi. Tos emocijos, tai, kad tave žmonės palaiko… Tiek daug žmonių, kad tiesiog fantastika. Nė vieno momento nepraleidi, jauti tai, tikrai fainai.
Dviračių sportas yra pirmas sportas Prancūzijoje, tai čia kažkas vau“, – įspūdžiais dalinosi ji.
Nors ir graži, tačiau trasa – ne iš lengvųjų.
„Sudėtinga, nes labai daug posūkių, buvo kalniukų, – apie varžybų eigą kalbėjo R. Leleivytė. – Buvo ką veikti. Aišku, visada norisi geriau, bet tikrai labai kietai važiavome.
Pradžioje varžybų ne, važiavome ramiai, bet paskui, kai pradėjau varyti, tai maksimaliai.“
Tiesa, nebuvo apsieita ir be incidentų. Pelotone kilo griūtis, kuri pristabdė ir pačią R. Leleivytę bei atskyrė kartu važiavusias sportininkes į dvi grupes.
„Prieš kalniuką buvo griūtis, mes sustojome, tai grupelė ir nuvažiavo, o mes paskui jų nepasivijome. Nežinau, kaip būtų, jeigu to nebūtų buvę, bet yra kaip yra“, – kalbėjo sportininkė.
Jei šiurpuliukai lietuvei ėjo jau pačioje trasoje, tai finišas apskritai daug kam atima žadą. Dviratininkės finišo liniją kirto Trokadero aikštėje su vaizdu į vienintelį ir nepakartojamą Eifelio bokštą.
„Prie tokio finišo negalima nedaryti nuotraukų, – juokėsi R. Leleivytė. – Tikrai ta dvasia olimpiados sportinė jautėsi. Ir palaikymas, ir kaip viskas organizuota. Vienos iš geriausių varžybų, man labai patiko.“
„Ta dvidešimta vieta, tikėkimės, tik pradžia“, – vylėsi sportininkė.
Vilnietė skambiausią karjeros laimėjimą pasiekė 2021 m., kai Italijoje iškovojo Europos čempionato bronzą, o šį sezoną R. Leleivytė apskritai turėjo nedaug startų tokio lygio varžybose.
Vien dėl šios priežasties nei R. Leleivytė, nei jos treneris nesitikėjo tokios vietos tarp 93 sportininkių, tačiau pripažino, kad stiebtis dar yra kur.
„Nesitikėjo jis 20-os vietos, nes tokias varžybas važiavau tik pradžioje sezono, o vėliau buvo antro lygio varžybos. Jau kokius keturis mėnesius nebuvau susitikusi su stipriausiomis sportininkėmis. (...) Aišku, dar yra, kur tobulėti, bet einame teisingu keliu, tai viskas gerai“, – sakė ji.
„Švęsti dar ne, reikėtų geriau. Galima švęsti Senkutės medalį“, – šyptelėjo dviratininkė.
