Su irkluotojais vakarėlį užkūrusi Viktorija Senkutė juokavo: „Pamatau tą medalį ir išsigąstu“

Paryžiaus olimpinių žaidynių metu Trokadero aikštėje yra rengiami vadinamieji medalininkų paradai, kur sukviečiami visų prabų medalių laimėtojai. Paryžiaus olimpinių žaidynių medalininkai turi galimybę atšvęsti savo pasiekimą Eifelio bokšto fone su savo bendražygiais. 

Kartu su kitais irkluotojais pirmadienį į šią šventę vyko ir V. Senkutė, kuri šeštadienį iškovojo bronzos medalį. 

Olimpietė savo socialiniuose tinkluose dalinosi šventės emocijomis, šokiais ir kitomis smagiomis akimirkomis. 

TAIP PAT SKAITYKITE:

Nuo „neperspektyvios“ statuso iki bronzos medalio nuirklavusi Viktorija Senkutė: „Tegul žmonės šneka, ką nori“

Ašarą dėl mylimosios sėkmės išspaudęs Simonas Maldonis: „Viktorija parodė, kad viskas yra įmanoma“

Viktoriją Senkutę ruošęs treneris – apie atsisakymą treniruoti Rusijos olimpiečius ir valios pastangomis nukaltą bronzą

„Labai geros emocijos. Ten, kur yra irkluotojai, visada geras vakarėlis. Tikėjausi, kad ir čia nenuvils, tai taip ir buvo. Mes ten būtume likę dar ir dar“, – po parado žurnalistams sakė irkluotoja.  

View this post on Instagram

A post shared by Viktorija Senkute (@vikasen)

Tiesa, toks raudonas kilimas ir šventė 10 tūkst. žiūrovų akivaizdoje irkluotojams yra naujiena. Kitaip nei, pavyzdžiui, lengvojoje atletikoje, šioje sporto šakoje sirgalių būna mažiau, tad ir šventės būna daug kuklesnės.

„Labai, labai stresavau prieš eidama. Mes, irkluotojai, nesame pratę prie didelių minių. Nelabai, kas eina į mūsų tas varžybas, vien buvo keista tribūnose varžantis, o čia išvis. Mes nežinome, kur dėtis, vaikštome, nežinome, ką daryti“, – juokėsi ji. 

„Tas dėmesys labai svarbu. Galbūt labiau davė suprasti, kaip jaučiasi kitų sporto šakų atstovai, kur nuolat toks dėmesys. Kalbame, kad turbūt čia pirmą ir paskutinį kartą gyvenime tokio dydžio (šventė). Tiesiog nuostabu“, – pridūrė sportininkė. 

Nors medalis Viktorijos rankose yra jau pora dienų, tačiau su dėmesiu ir pačiu faktu sportininkė dar nesusigyveno. 

„Pažiūrėkite, kiek čia žmonių. Tikrai vau ir aš negaliu dar iki galo suprasti. Pamatau tą medalį ir išsigąstu, nesuprantu, iš kur jis čia atsirado. Manau, kad prireiks dar laiko, kol visos šitos emocijos nurims. Paryžius vis užkuria ir užkuria tas emocijas, tiesiog nerealu“, – sakė ji. 

„Jaučiuosi širdžių čempionė tai tikrai, – juokėsi V. Senkutė. – Lietuvoje toks dėmesys. Vienintelis medalis, tai normalu. 

Lygiai taip pat, kaip Tokijuje Laura (Asadauskaitė-Zadneprovskienė) laimėjo medalį visi džiaugėmės. Neįtikėtina būti to dalimi, siunčiu visiems linkėjimus ir paryžietišką dvasią.“