„Balandžio 1-ą dieną matau daugiau šypsenų nei įprasta ir manau, kad tai nėra teisinga“, - tvirtino jau triskart prestižiškiausią pasaulyje Dakaro ralį įveikęs Benediktas Vanagas. Visuomet su dideliu optimizmu į aplinką žiūrinti Lietuvos ralio žvaigždė siūlo daugiau šypsotis ištisus metus ir į viską gyvenime reaguoti kaip Balandžio pirmąją.
„Nežinau, kas autorius, bet žinau tokį posakį, kad pačios didžiausios kvailystės pasaulyje buvo padarytos rimčiausia veido išraiška. Žinant tai, aš šypsausi kiekvieną dieną, - komentavo B. Vanagas. – Kitaip tariant, jei į visus reikalus žiūrėtume kaip į Balandžio pirmosios dienos pokštą, pasiektume daug daugiau. Su tokia filosofija gyvenu kiekvieną dieną.“
– Ar kada nors teko nukentėti per Melagių dieną?
– Nukentėti pačiam neteko, o laikinas trikdis ar patikėjimas nebūtais dalykais yra buvęs. Gerai neatsimenu, bet pagaunu save, kad perskaičius žinią sekundės dalį patiki, o po to suvoki, kad tai balandžio pirmoji. Kaip šaltas dušas suveikia. Kažkuria prasme tai padeda nesustabarėti, išlipti iš standartinio, tradicinio mąstymo.
– O kaip šiandien? Ar kas nors „prigavo“?
– Nieko tokio nebuvo. Skaitant viename portale naujieną, kad mūsų Eurovizijos atlikėjai nevyksta į konkursą, sekundės dalį sustingau, o po to lygiai taip pat pagalvojau, kad čia „apie tai“.
– Kiek juokas padeda sporte? Ar tai suderinama?
– Juokas – nežinau, bet šypsena turėtų mus stipriai vesti į priekį. Į visus dalykus žiuriu su šypsena ir viskas yra patirtis. Mano pirmoji reakcija net į neigiamus įvykius yra šypsena. Tik su šypsena galime blaiviai vertinti įvairius procesus. Pats esu ganėtinai rimtas, bet tik todėl, kad šypsausi kiekvieną dieną ir Balandžio pirmoji – ne išimtis.
– Ar per lenktynes taip pat tenka pokštauti?
– Priklauso nuo to, kiek giliai paniręs į būseną, kuri reikalinga automobiliui valdyti. Natūralu, kad kai lenktyniaujame, protas per lėtas tokiems dalykams. Manau, kad humoras – neatsiejama mano gyvenimo dalis. Ypač vertinu britišką subtilų jumorą. Juo galima pasakyti labai daug teisybės. Aukštesnio intelekto žmogus supranta ir neįsižeidžia, o žemesnio – nesuvokia, kad tai humoras, ir taip pat neįsižeidžia.
– Ar buvo Dakaro ralyje buvo rimtų dalykų, kurie vistiek kėlė jums šypseną?
– Atsimenu pirmąją Dakaro ralį ir kabėjimą ant skardžio, kuris buvo labai pavojingas. Dabar šis įvykis man kelia šypseną, nes iš to gavau patirties. Dabar tai prisimenu kaip linksmą istoriją, kuri tuo metu nebuvo linksma.
