Taivanas – dvigubai už Lietuvą mažesnė, bet net 24 mln. gyventojų turinti valstybė. Kol kas čia fiksuojami 235 susirgimai koronavirusu, o gyvenimas vyksta kaip vykęs.
Tiesa, imantis milžiniškų saugumo priemonių.
Turbūt daugelis yra matęs filmą „Aš esu legenda“, kuriame pagrindinį vaidmenį atlieka Willas Smithas.
Jeigu filmo veiksmo scena pakeistume krepšinio arena, E. Šeškus galėtų jaustis kaip W. Smitho herojus – iš visų Lietuvos krepšininkų jis liko vieninteliu, kurio žaidimą ir rezultatus galime stebėti.
Tik jam kovoti su vampyrais nereikia, nebent žaidžiant „Play Station“ žaidimus, kurie yra vienas iš būdų bendrauti su draugais ir giminėmis – bet Taivano pirmenybėse tenka stumdytis su buvusiais NBA ar Eurolygos krepšininkais.
Visi nacionaliniai Europos turnyrai sustabdyti arba nutraukti, Eurolygos ir FIBA turnyrai sustabdyti, NBA gyvenimas sustojęs, Kinijos pirmenybės dar neatnaujintos – galima vardinti iki begalybės, kaip per mėnesį sugriuvo visas sporto pasaulis.
Todėl dabar E. Šeškus džiaugiasi, kad vis dar gali daryti tai, ką labiausiai myli.
Praėjusį penktadienį jis pelnė 22 taškus, bet lietuvio atstovaujamai „Pauian“ ekipai nepavyko iškovoti pergalės.
Taivano pirmenybėse 25-erių krepšininkas yra šeštas pagal rezultatyvumą, rinkdamas po 18,3 taško.
Tai jau antras E. Šeškaus sezonas Taivane – jis turėtų baigtis po mėnesio, bet jis nežino, ar tada pavyks grįžti į Lietuvą.
„Svarbiausia nepanikuoti, reikia laukti“, – pozityvumą išlaiko E. Šeškus.
Nepanikuoti ir išlikti ramiam padeda ir Taivane įvestos saugumo priemonės – visur reikia dezinfekuoti rankas, per dieną, skaičiuoja E. Šeškus, jo kūno temperatūrą patikrinama apie dvidešimt kartų.
24 mln. gyventojų šalis ganėtinai sėkmingai su virusu kovoja ir dėl to, kad taivaniečiai labai klusniai klauso to, ką jiems pasako vyriausybė. To Lietuvai linki ir E. Šeškus, kurio visa šeima yra likusi čia.
Edvinai, Taivane nėra jokios panikos?, – tv3.lt paklausė E. Šeškaus.
Kavinės veikia, prekybos centrai veikia, salės irgi. Panikos nėra, nieko neuždarinėja, kol kas labai ramu.
Neseniai daug žmonių grįžo iš Europos, Egipto, nemažai jų serga. Oro uoste juos visus iš karto paėmė, išvežė ir izoliavo. Pasiruošę čia tikrai gerai.
Kokių saugumo priemonių imtasi gyvenime ir krepšinio rungtynių metu?
Po FIBA lango jau žaidžiame be žiūrovų. Penktadienį žaidėme rungtynes ir po jų treneris pasakė, kad porai dienų stabdys čempionatą dėl tų parvežtų žmonių. Po tų poros dienų tiesiog pasakė, kad viskas normaliai ir tęsiame čempionatą
Pradedant nuo paprasto gyvenimo – prie kiekvieno įėjimo į kavinę, prekybos centrą ar kai grįžtu namo, kur gyvenu, visur tikrina temperatūrą. Per dieną mane turbūt dvidešimt kartų patikrina ar neturiu temperatūros. Paskui visur stovi su dezinfekciniais skysčiais, aparatai stovi. Per rungtynes dezinfekuoja rankas per kiekvieną minutės pertraukėlę. Rankšluosčius keičia vos nusivalius, deda juos į maišus, neša dezinfekuoti. Kiek girdėjau karštuose garuose tą daro. Priemonių imasi, labai saugiai jaučiuosi.
Kamuolių nedezinfekuoja?
Turi du kamuolius, nemačiau, gal ten dezinfekuoja juos (juokiasi). Į viską žiūri rimtai ir pasiruošę.
Tavo gyvenimas dėl dabartinės situacijos turbūt pernelyg nepasikeitė?
Realiai visiškai nepasikeitė. Aš pasitreniruoju, grįžtu pavalgyti, pamiegu ir vėl į treniruotę. Tik, kad užsidedu kaukę ir reikia rankas dezinfekuoti, tiek ir pasikeitė. Ir visi žmonės visur vaikšto, važinėja, bet aišku su kaukėmis.
Kiek pavyksta sekti situaciją Lietuvoje?
Pabendrauju su šeima ir žiūriu naujienas, tame pačiame feisbuke išmeta naujienas. Kai kurie žmonės stebinas iš blogosios pusės.
Turi omenyje kylančią paniką?
Kai kurie iš to panikos nežino, ką daryti, o kitiems visiškai nerūpi kiti. Gal jie nesupranta situacijos, gal jų niekas neapšvietė? Kai pažiūri į nusispjovimą ant visko, kai toliau eina ir daro viską, į renginius, keliones. Stebina iš blogosios pusės. Kaip tie du kauniečiai, kurie išvažiavo į Šiaurės Italiją, tada grįžo ir dar dvi savaites važinėjo Kaune. Kai į tokius pažiūri… Negerai.
Nebūna taip, kad pagalvoji jog dabar geriau būčiau su šeima Lietuvoje?
Kad realiai aš dabar saugesnis jaučiuosi Taivane, nei Lietuvoje. Mano ritmas nepasikeitė. Žinau, kad jeigu grįžčiau į Lietuvą dabar, tai būčiau save izoliavęs bute dviem savaitėms. Mano brolis grįžo iš Italijos, tai jis tą padarė – dvi savaites vienas bute, mama tik neša maistą ir palieka prie durų.
Neįsivaizduoju, kaip nusigaučiau iki Lietuvos, kai atšaukiami skrydžiai. Kol kas patenkintas, kad esu čia. Gyvenimas vyksta, saugu.
Sezonas tau baigsis po kiek daugiau nei mėnesio. Esi pasiruošęs pabūti Taivane ilgiau?
Aš tą patį galvojau. Man įdomiausia, kaip bus su skrydžiais. Neaišku, kas bus po mėnesio, kaip viskas tęsis, daug neaiškumo. Svarbiausia nepanikuoti, reikia laukti.
Galbūt klubas padėtų ir leistų pagyventi bute?
Kol kas dar nekalbėjau, bet manau problemų nebūtų. Jie ganėtinai draugiški ir pagelbės jeigu kas.
Nesijauti keistai, likęs vieninteliu vis dar rungtyniaujančiu lietuviu?
Kai parašei tik tada suvokiau, kad rimtai esu vienintelis žaidžiantis. Nežinau, darau tai, kas man patinka, mėgaujuosi. Man smagu, kad čia tęsiasi sezonas. Aišku, jeigu čia nebūtų imtasi saugumo priemonių, būtų nejauku ir baisu. Bet žiūrint, kaip jie čia tvarkosi, imasi priemonių, labai ramiai ir saugiai jaučiuosi, žaidžiu toliau ir esu patenkintas.
Ko Lietuva galėtų pasimokyti iš Taivano?
Manau, kad Lietuvos žmonės turėtų suprasti, kad reikėtų pakentėti truputį. Taivaniečiai tiesiog klauso, daro ką jiems pasako, gal dėl to čia taip viskas. Žmonės tikrai įsiklauso. Lietuvoje, kiek matau, ne visi įsiklauso. Laksto visur, kai kuriems nesvarbu, nebijo. Mus iš karto įspėjo, kad esame jauni, galite nesirgti, bet galite nešioti. Iš karto įspėjo vietinius žaidėjus, kad nevažiuotų pas vyresnius giminaičius.
Nesiimsiu būti pranašu, nesu specialistas, nesakysiu, kad darykite tą ar aną, bet ką mes darome Taivane – tai ant kiekvieno kampo dezinfekuoja rankas, matuoja temperatūrą ir žmonės klauso visų instrukcijų.
Tai jau antras tavo sezonas Taivane. Norėtum grįžti trečiam?
Tikrai norėčiau, dėl visos patirties – krepšinio ir gyvenimo. Čia kitokia kultūra, iš krepšinio pusės žaidžiu su NBA žaidėjais. Čia buvo tarpas per kiniečių naujus metus, tai ėjau treniruotis su Jeremy Linu, jo treneriais. Man tai neįkainojama patirtis, jaučiu, kad čia tobulėju. Lengviausia pasakyti, kad ten nesąmonė, kai nežinai, kas vyksta Taivane. Ai ten išvažiavo kažkur ir panašiai. Aš džiaugiuosi, kad esu čia. Gaunu šansą žaisti ir treniruotis su NBA žaidėjais.